Šliuzą eksploatuotų profesionalai
Naują šliuzą Drevernos upės senvagėje rengiasi statyti Klaipėdos rajono savivaldybė. Šiuo metu yra paskelbtas jo statybos konkursas.
Tai bus toks šliuzas, per kurį galės praplaukti praktiškai bet kokio dydžio upinis laivas. Šliuzo ilgis bus 18 metrų, plotis 6 m. Prie šliuzo planuojamas beveik 2 m gylis. Per naujai įrengtą šliuzą galės praplaukti iki 30 m ilgio ir 5,5 m pločio laivai su grimzle iki 1,4 m.
Ilgą laiką Drevernos upėje buvo senas šliuzas. Jį būtų galima restauruoti, tačiau šliuzas yra vos 3,3 m pločio. Toks siauras įrenginys trukdė praplaukti Drevernos upe didesniems apžvalginiams keleivių plukdymo laivams.
Be to, senasis šliuzas yra valdomas rankiniu būdu. Jis dažniausiai būna uždarytas, kad iš Kuršių marių į Karaliaus Vilhelmo kanalą nepatektų dėl uosto gilinimo gerokai pasūrėjęs vanduo.
Numatyta, kad už savivaldos lėšas pastatytą naują šliuzą ateityje eksploatuotų Vidaus vandens kelių direkcija. Toks sprendimas yra itin praktiškas, nes ji suvokia, kaip elgtis su specifinės paskirties vandens lygio reguliavimo vidaus vandens keliuose įrenginiais.
Jau dabar 1,9 km ilgio ir 1,2 m gylio Drevernos upė yra įtraukta į Lietuvos valstybinės reikšmės Lietuvos kelių sąrašą.
Situacija: Senasis Drevernos šliuzas yra per siauras praplaukti platesniems laivams. / V. Matučio nuotr.
Naujas turizmo maršrutas
Naujo šliuzo statyba Drevernos upe leistų plaukti didesniems laivams. Tai žymiai pagerintų keleivinę ir pramoginę laivybą Karaliaus Vilhelmo kanale.
Iš Karaliaus Vilhelmo kanalo per naują šliuzą būtų tiesioginis išplaukimas į Kuršių marias. Įrengus šliuzą Lietuvoje atsirastų naujas žiedinis vandens turizmo maršrutas. Jis prasidėtų Drevernos uoste per Karaliaus Vilhelmo kanalą, šliuzą, ties Lankupiais įsilietų į Minijos upę, ja per Minijos (Mingės) kaimą tęstųsi iki Atmatos upės, išeitų į Kuršių marias ir vėl sugrįžtų į Dreverną. Arba atvirkščiai iš Drevernos per Kuršių marias, Atmatą, Miniją ir Karaliaus Vilhelmo kanalą vėl grįžtų į Dreverną.
Galimybė sutvarkyti šliuzą Drevernos upėje yra įtvirtinta dar 2020 m. Klaipėdos rajono ir miesto bei Šilutės rajono merų pasirašytame „Laivybos plėtros Karaliaus Vilhelmo kanale“ plane.
Taip jau susiklostė, kad didžiausia dalis laivybai tinkamo Karaliaus Vilhelmo kanalo yra Klaipėdos rajone. Nedidelė dalis jo (kairysis krantas) siejasi su Šilutės rajonu. Šis rajonas yra svarbus Karaliaus Vilhelmo kanalo turistiniams maršrutams, nes Minija ir Atmata teka per jo teritoriją.
Mažiausia įtaka kol kas yra Klaipėdos mieste, nes jo teritorijoje esantis Karaliaus Vilhelmo kanalas iš esmės yra žinybinis – patenka į Kairių karinio poligono ir „Klaipėdos vandens“ bendrovės zoną.
Planuojama, kad ateityje už Uosto direkcijos pinigus prie Kuršių marių pastačius valčių prieplauką, naujai iškasta Karaliaus Vilhelmo kanalo atšaka galėtų būti nutiesta iki jos.
Už savivaldos lėšas pastatytą naują šliuzą Drevernoje ateityje eksploatuotų Vidaus vandens kelių direkcija.
Reguliuotų vandens lygį
Planuojama, kad laivybos sezono metu nuo balandžio iki lapkričio mėnesių naujai įrengtas šliuzas būtų nuolat atidarytas. Kitu metų laiku jis būtų uždarytas. Didžiausias poveikis, kai į Karaliaus Vilhelmo kanalą gali atitekėti nepageidaujamas vanduo iš Kuršių marių, yra rudenį ir žiemą.
Be laivybos naujas šliuzas turėtų ir dar vieną naudą. Jis taptų specializuotu vandens lygio reguliavimo Karaliaus Vilhelmo kanale įrenginiu.
Išmaniose rankose šliuzas Drevernos upėje ir šliuzas Lankupiuose prie Minijos upės būtų naudojamas tarsi tandemu.
Uždarius Karaliaus Vilhelmo kanalo šliuzą ties Lankupiais, vandens lygio skirtumas Minijoje ir Karaliaus Vilhelmo kanale kartais pasiekia iki 3 metrų lygį. Tokiu atveju, jei Karaliaus Vilhelmo kanale susidarytų aukštesnis vandens lygis, jo perteklius į Kuršių marias galėtų būti nuleistas per Drevernos upės šliuzą. Bent jau tokį siūlymą yra pateikusi Lietuvos hidrometeorologinė tarnyba.
Planuojama, kad Drevernos upės šliuzas, palankiai susiklosčius aplinkybėms, galėtų būti įrengtas net ir 2025 metų laivybos sezonui.
Naujausi komentarai