Sprogdinimo įtarimas mėgėjams

Pasirodė žinia, kad Danijos policija Kristijono salose, kurios yra netoli Bornholmo, ieškojo įkalčių dėl dujotiekio „Nord Stream“ susprogdinimo. Neva pernai rugsėjį į šią salą buvo atplaukusi 15 m ilgio jachta „Andromeda“ su sprogmenimis. Joje buvę penki vyrai ir viena moteris. Šis šešetas ir įtariamas padėjęs sprogmenis prie „Nord Stream“ vamzdynų Baltijos jūros dugne.

Vokietijos laikraštis „Zeit“ paskelbė žinią, kad šeši įtariamieji išsinuomota jachta išplaukė iš Vokietijos Rostoko uosto. Kristijono saloje jie neva buvę rugsėjo 16–18 d.

Rusijoje paskleista žinia, kad sprogdintojai buvę ukrainiečiai, kurie dirba Lenkijoje. Papildomų aistrų sukėlė JAV leidinio „The New York Times“ straipsnis, kur kaip galima sprogdintoja nurodyta „proukrainietiška grupuotė“.

Abejonių dėl to, kad kažkokie mėgėjai ukrainiečiai galėjo įvykdyti sprogimą „Nord Stream“ vamzdynuose, iškėlė naftos ir dujų verslo analitikas, Londone gyvenantis rusas Michailas Krutichinas. Jo nuomone, tokio masto sprogimus, kurie įvykdyti Baltijos jūros dugne, vamzdynuose galėjo atlikti tik specialiosios tarnybos, bet ne mėgėjai.

Kelia klausimų tai, kaip jie, Vokietijos Rostoko uoste išsinuomoję jachtą, į ją galėjo pakrauti mažiausiai apie 500 kg sprogmenų ir iš kur jų paimti. Abejonių iškėlė ir Vokietijos leidinys „Bild“. Tam, kad būtų nuleista 500 kg trotilo į jūros dugną turėjusi būti speciali įranga. Taip pat turėję būti deguonies balionai narams, kurie būtų leidęsi į jūros dugną. Toje vietoje, kur įvyko sprogimai, gylis apie 80 m. Į tokį gylį nusileisti gali tik labai pasirengęs naras su specialia įranga. Manoma, kad sprogmenys galėjo būti padėti tik su povandeniniais dronais ar robotais. Tokią įrangą atsigabenti jachta ir nuleisti į vandenį yra neįmanoma.

Tokio masto sprogimus, kurie įvykdyti Baltijos jūros dugne, vamzdynuose galėjo atlikti tik specialiosios tarnybos, bet ne mėgėjai.

Žalos mastas Baltijai

Šiandien tikras yra vienintelis faktas – pats sprogimas „Nord Stream“ dujotiekiuose. Danijos, Vokietijos ir Lenkijos okeonologijos mokslininkai tyrė, kokią žalą Baltijos jūrai padarė dujotiekio sprogimai.

Mokslininkų teigimu, maždaug 30 km spinduliu nuo sprogimo vietos iš vamzdžių išsiveržus dujoms, nuo jūros dugno buvo pakelta apie 250 tūkst. t nuosėdų. Tarp jų galėjo būti ir nuodingų nuosėdų, nes Baltijos jūros dugne kaupiasi nusėdusios švino ir kitų nuodingų medžiagų atliekos.

Lenkijos mokslų akademijos profesorius iš Sopoto okeonologijos instituto Jacekas Beldovskis akcentavo, kad pavojingos medžiagos sprogimo rajone galėjo plūduriuoti dar du ar tris mėnesius, o paskui vėl nusėdo į jūros dugną.

Nei Danijos, kurios ekonominėje zonoje ir įvyko sprogimas, nei kitų šalių mokslininkai nepateikė duomenų, kad žvejai ar koks nors kitas žmogus būtų apsinuodijęs po „Nord Stream“ dujotiekiuose įvykusio sprogimo.

Sprogimo žalą Baltijos jūros aplinkai tyrę mokslininkai akcentavo, kad galėjo nukentėti ruoniai ir jūros kiaulės. Dalis gyvūnų laikinai, o dalis gal net ir visam galėjo prarasti klausą. Teigiama, kad ekspertai modeliavo atstumą, kuris galėjo turėti įtakos gyvūnams. Jautresnės jūrų kiaulės klausą galėjo prarasti netgi būdamos ir už 50 km nuo sprogimo vietos. Ruoniams kritiškas atstumas yra maždaug iki 10 km nuo sprogimo vietos.

Atliekos: „Nord Stream 2“ vamzdžius Vokietija ketina panaudoti SGD terminalo dujoms transportuoti. Redakcijos archyvo nuotr.

Parūpo dujotiekio vamzdžiai

Su „Nord Stream 2“ dujotiekiu susieta ir dar viena šiuo metu iškilusi istorija. Vokietijos dienraštis „Welt“ pranešė, kad šios šalies Vyriausybė nori supirkti po „Nord Stream 2“ statybos likusius kelis tūkstančius vamzdžių.

Pasinaudojusi jais, Vokietija planuoja nutiesti 37 km jungtį nuo plūduriuojančio SGD terminalo prie Riugeno salos iki Liubmino miestelio pajūryje. Prie Liubmino kaip tik ir buvo iš Baltijos jūros į Vokietijos krantą išlipančio dujotiekio „Nord Stream“ atšaka.

Atsijungusi nuo Rusijos dujotiekio „Nord Stream“, Vokietija į savo žemyninį dujotiekį nori sujungti kuo daugiau dujų terminalų. Vienas iš jų bus statomas prie Liubmino, kitas prie Riugeno salos.

Dujotiekio „Nord Stream 2“ vamzdžiai yra saugomi Vokietijos Mukrano uoste, kuris yra Riugeno saloje. Vokietijos ūkio ministerija šiuo metu derasi su nemokios bendrovės „Nord Stream 2“ vadovybe dėl vamzdžių pirkimo.

Nei dujotiekio „Nord Stream 2“ bendrovei, nei jos pagrindinei bendrovei „Gazprom“ neįvesta jokių tiesioginių ES sankcijų. Yra viena problemėlė – sankcijų bendrovei „Nord Stream 2“ yra įvedusi JAV. Siekta, kad baigtas statyti dujotiekis „Nord Stream 2“ Baltijoje taip ir nepradėtų veikti. Taip realiai ir įvyko.

Atlikusius dujotiekio vamzdžius iš bendrovės „Nord Stream 2“ norinti pirkti Vokietija derasi, kad už vamzdžius sumokėti pinigai nenuplauktų į Maskvą ir nebūtų naudojami karui prieš Ukrainą.