Rūšiavimo linijoje – papildomi probiotikų purkštukai

Prieš keletą metų kilus ažiotažui dėl iš Dumpių pramoninės zonos į aplinkines gyvenvietes sklindančios smarvės Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliko kvapo modeliavimo tyrimus ir nustatė, kad Dumpių sąvartyne kvapų koncentracija yra daug žemesnė už leistinas normas. Iš visų Dumpiuose veikiančių įmonių sąvartyno kvapų intensyvumas pats silpniausias, dešimtimis kartų mažesnis už kaimynų.

Siekdamas dar labiau sumažinti savo kvapų sklaidą 2019 metais KRATC įdiegė papildomų priemonių kompleksą: ant rūšiavimo pastato vartų sumontavo oro cirkuliaciją sulaikančias užuolaidas, atliekų priėmimo kameroje įrengė stacionarius probiotikų ir neutralizuojančio preparato AirBorn purkštuvus, naktį patalpas dezinfekuoja ozonatoriais, o ant sąvartyno kaupo pastatė kilnojamus kvapų neutralizavimo įrengimus. Be jau išvardintų priemonių rūšiavimo pastate nuolat veikia galingas biofiltras, surenkantis ir valantis orą iš patalpų.

„Visas komunalinių atliekų rūšiavimo procesas vyksta uždaroje patalpoje. Mūsų tikslas buvo sulaikyti kvapus rūšiavimo ceche ir ten juos maksimaliai neutralizuoti. Lauke stovintys kilnojami „AirBorn“ purkštuvai yra naudojami daugiau kaip bendro iš visų Dumpių įmonių sklindančių kvapų neutralizatorius“, – pasakojo Šarūnas Reikalas, KRATC direktorius.

Pasak oro tyrimus atlikusios laboratorijos, silpniausia kvapų valdymo vieta sąvartyno teritorijoje buvo atliekų sandėliavimo aikštelė šalia rūšiavimo pastato, kur laikinai sustatomi konteineriai su deginimui skirtomis perdirbimui netinkamomis atliekomis.

Kodėl taip yra, KRATC specialistai puikiai žino: komunalinės atliekos iš viso regiono į sąvartyną atvažiuoja jau su ryškiu kvapeliu, pastovėjusios konteineriuose prie namų savaitę, dvi ar daugiau. Kadangi mechaninis atliekų rūšiavimo ciklas yra gana spartus, atliekos priėmimo patalpoje neužsiguli, tad nuo antrinių žaliavų atskirta masė tą nemalonų kvapą išlaiko. Ir kai konteineriai su šiomis perdirbimui netinkamomis atliekomis sandėliuojami atviroje aikštelėje, iš kur vėliau išvežami į atliekų deginimo jėgainę, nemalonūs kvapai sklinda į aplinką.

Ieškant šios problemos sprendimo, rūšiavimo ceche buvo įrengtos „AirBorn“ preparato ir probiotikų purkštuvų sistemos.

KRATC nuotr.

„Probiotikai pasižymi tokia savybe: kuo ilgiau jie užsilaiko atliekose, tuo geresnis kvapų mažėjimo efektas. Pagal mokslininkų duomenis, probiotikais apdorojus nerūšiuotas atliekas po 1 valandos kvapo intensyvumas sumažėja 4 kartus. Po 48 valandų – jau 14 kartų. Žinoma, probiotikų yra įvairių, jų poveikis skiriasi ir nuo oro sąlygų, bet iš patirties galime konstatuoti: įterpus probiotikus į atliekas priėmimo patalpoje, paruošiamajame rūšiavimo cikle, o taip pat apipurškus rūšiavimo metu – gaunamas dvigubas efektas. Probiotikų daugiau – kvapo mažiau“, – technologinius niuansus aiškino Raimundas Mockus, KRATC mechaninio rūšiavimo skyriaus viršininkas.

Įsitikinę probiotikų efektyvumu KRATC rūšiavimo ceche prieš mėnesį sumontavo dar vieną šių mikrobiologinių priemonių purškimo sistemą. Tikslas – probiotikais papildomai apdoroti ir antrines žaliavas.

„Antrinės žaliavos – plastikas, kartonas, kurį išimamame iš atvežtų komunalinių atliekų, taip pat yra užterštos ir skleidžia nemalonų kvapą. Kadangi šias pakuotes kaupiame ir laikome savo teritorijoje kartais ir kelis mėnesius, kol išvežimui suformuojame visą daugiatonį krovinį, ypač šiltuoju metų laiku kvapo intensyvumas toje zonoje stiprėja“, – pasakojo R. Mockus.

Iki šiol sąvartyne prie antrinių žaliavų sandėliavimo stoginės kvapų neutralizavimui buvo naudojamas „AirBorn“ purštuvas. Bet dar geresnis efektas pasiekiamas antrines žaliavas probiotikais apdorojant rūšiavimo metu.

„Kai rūšiavimo linijose nuo kitų medžiagų atskiriamas plastikas ir popierius, ant konvejerio jos dar kartą apipurškiamos mikrobiologinėmis priemonėmis. Kadangi probiotikų poveikis stiprėja kai jie veikia ilgesnį laikotarpį, nuo šiol mūsų teritorijoje laikomose antrinėse žaliavose puvimo procesai, o tuo pačiu ir kvapai, yra stabilizuoti“, – sakė R. Mockus.

Sąvartynas stebimas visą parą

Sąvartynai – padidinto gaisringumo objektai. Todėl Dumpių regioniniame sąvartyne pagal visas saugumo instrukcijas įrengti hidrantai, didelės talpos priešgaisriniai rezervuarai, nuolat laikoma paruošta gesinimui pritaikyta autocisterna, reguliariai apmokomas personalas, kad žinotų ką daryti įvykus gaisrui.

„Nebūna metų, kad Lietuvoje neužsidegtų vienas ar kitas regioninis sąvartynas, kurių šalyje yra vienuolika. Gaisrai sąvartynuose kyla dėl įvairių priežasčių. Vasarą atliekos gali užsidegti nuo stiklo šukės, sukoncentruojančios saulės karščio tašką, žiemą – dėl ne iki galo atvėsintų į sąvartyną atvežtų pelenų iš pramonės įmonių. Bet dažniausiai šiuolaikiniai sąvartynai užsidega giliai iš vidaus, dėl ten vykstančių procesų. Ir tai būna sudėtingiausi, net kelias dienas trunkantys gaisrai, nes užgesinti gaisrą kaupo viduje – ilgas darbas“, – pasakojo Viačeslavas Kinderis, KRATC atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas.

KRATC nuotr.

Vyresnės kartos žmonės pamena pasakojimus, kaip pikti žmonės į ūkininko daržinę ant šieno užmesdavo metalinę pasagą ar vinį. Ir tai po kurio laiko tapdavo gaisro priežastimi. Analogiška situacija ir su sąvartynais. Dėl didelio slėgio sąvartyno viduje esančios metalo liekanos įkaista, ir šalia esant degioms atliekoms prasideda vidinis gaisras, kuris prasiveržęs į paviršių suliepsnoja atvira ugnimi.

Pasak Dumpių sąvartyno darbuotojų, kartu su priešgaisrinės tarnybos specialistais užpylę vandeniu liepsnas ir ekskavatoriumi kasdami gilyn jie ieškodavo gaisro šaltinio. Ir ne kartą surasdavo vis dar smilkstantį spyruoklinį čiužinį ar sofą. Metalas ir sintetinis audinys sąvartyno kaupe – tai lyg parako statinė.

Dabar seni baldai Dumpių sąvartyne nebelaidojami. Kalno papėdėje įrengtoje specialioje medienos apdorojimo aikštelėje jie sumalami ir, magnetais atskyrus metalus, paverčiami kuru. O kad tai, kas iš seno užkasta kaupe, netaptų naujų gaisrų priežastimi, pasitelkta speciali įranga – sąvartyno temperatūra stebima termokameromis.

„Nors lauke dabar keli laipsniai šalčio, sąvartyno kaupo paviršiaus temperatūra svyruoja nuo 10 iki 15 laipsnių šilumos. O viename taške rodoma, kad paviršius įkaitęs net virš 20 laipsnių“, – pasakojo Viačeslavas Kinderis, rodydamas į telefono ekrane matomus termokameros duomenis.

Tas pats termokamerų vaizdas siunčiamas į sąvartyne nuolat budinčio darbuotojo kompiuterį. Kai jis pamato, kad kažkurios sąvartyno vietos paviršiaus temperatūra pakyla iki 50-60 laipsnių, budinti komanda vyksta patikrinti situacijos. Profilaktiškai ta vieta liejama vandeniu, papildomai sunkiasvoris savaeigis atliekų tankintuvas 30 tonų jėga suspaudžia atliekas, kad į kaupą nepatektų oras ir vėjo gūsiai neįžiebtų liepsnos.

„Pavojingiausia, kai gaisras kyla sąvartyno šlaite. Ten sunku privažiuoti technikai, o vėjas labai staigiai išplečia liepsną į didelį plotą“, – pasakojo V. Kinderis.

Dumpių sąvartyne termokameromis dabar stebimas būtent rizikingiausias vakarinis šlaitas, kuriame atliekos buvo deponuojamos pastaruosius metus.