Ieškoti galima tik grybų

Lietuvos metų mokytoju ir Klaipėdos šviesuoliu pripažintas „Smeltės“ progimnazijos vadovas E.Kvederis pernai pelnė ir geriausio šalies ekonomikos mokytojo titulą. Žodžių į vatą nevyniojantis pedagogas teigė, kad gautas diplomas pats savaime darbo vietos ir didelio atlyginimo neužtikrins.

„Šiuo metu moksleiviai bei jų tėvai išgyvena sunkų laikotarpį. Didžiausios baimės kyla dėl ateities perspektyvų, ar pavyks įsitvirtinti darbo rinkoje ir panašiai. Pirmiausia siūlyčiau iš žodyno išmesti klaidingas sąvokas, tokias kaip „ieškau darbo“ arba „gausiu darbą“. Ieškoti galima grybų, o darbas nėra labdara, niekas jo nedalija. Jaunuoliai turėtų rinktis studijas pagal tai, kokią pridėtinę vertę jie žada kurti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jo žodžiais, į darbo paieškas panirę absolventai nesugeba įsidarbinti ir greitai praranda motyvaciją vien dėl to, kad neturi ko pasiūlyti darbdaviui.

„Neretai į pokalbius jaunuoliai ateina tiksliai žinodami, kiek nori uždirbti ir su tam tikrais reikalavimais darbdaviui, tačiau nieko nenutuokdami apie tą organizaciją, įmonę ir poziciją, į kurią pretenduoja. Pirmiausia reikėtų susikoncentruoti į save“, – patarė progimnazijos vadovas.

Nepelningų specialybių nėra

Daug metų mokykloje dirbantis E.Kvederis mano, kad studijos svetur yra pervertinamos. Neretas atvejis, kai tėvai, užuot ieškoję alternatyvos, skolinasi ir daugybę pinigų išleidžia vaiko mokslams užsienyje, tačiau galiausiai studijomis nusivilia.

„Juk matematika Škotijoje nuo matematikos Klaipėdoje ar Vilniuje niekuo nesiskiria. Galbūt tas pačias žinias buvo galima įgyti Lietuvoje esančioje aukštojoje mokykloje? Pirmiausia vertėtų atsakyti į klausimą, kokioje srityje jaunuolis nori veikti ir kuri aukštoji mokykla gali suteikti jam reikiamų žinių. Klaidinga manyti, kad egzistuoja neperspektyvių specialybių. Iššūkis yra pačiam sugebėti susikurti sau darbo vietą. Turime laisvę veikti, tik reikia tuo pasinaudoti. Juk modelis, egzistavęs iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, kai viskuo būdavo pasirūpinta iš anksto, nebeveikia. Kol kas iš šio mentaliteto dar sunkiai vaduojamės ir į darbdavį žiūrime kaip į priešą, o ne kaip į partnerį“, – pastebėjo pašnekovas.

Tvirtą nuomonę turinčio „Smeltės“ progimnazijos vadovo ir „Ąžuolyno“ gimnazijos ekonomikos mokytojo eksperto parengti mokiniai dalyvauja Europos ir pasaulio įmonių valdymo, Lietuvos verslo čempionatuose, ekonomikos ir verslo olimpiadose bei laimi prizines vietas. Jis yra aktyvus įvairių ekonomikos, verslumo, atnaujintų programų projektų darbo grupių dalyvis, konsultantas.

Trūksta gerų specialistų

Darbdaviai pripažįsta, kad šiuo metu uostamiestyje itin trūksta specialistų, galinčių dirbti logistikos, turizmo ir paslaugų sektoriuose. Esą ypač reikalingi automechanikai, šaltkalviai, statybininkai. Taip pat įžvelgiamas kūrybingų ir naujų idėjų nestokojančių žmonių trūkumas.

„Reikėtų pagalvoti, kaip Klaipėdoje sukurti tokią turizmo paslaugų pasiūlą, kad vasarą čia ilsėtis norėtų didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Arba veiktų tokie automobilių servisai, į kuriuos atvažiuotų klientai iš aplinkinių miestų. Neverta pamiršti ir profesinių mokyklų, gal net pasekti Šveicarijos pavyzdžiu, kur didžioji dalis mokyklas baigusių jaunuolių siekia amato. Stebėdamiesi, kodėl Lietuvoje toks didelis skaičius stojančiųjų į aukštąsias mokyklas, šveicarai klausia –  o ką jie veiks?“ – šypsojosi E.Kvederis.

Esą apie mokinį turėtų kalbėti ne jo pažymiai, o aktyvumas.

„Geras mokinys ateityje nebūtinai taps sėkmingu žmogumi. Vertėtų orientuotis ne į pažymius, bet į vaiko gebėjimą bendrauti ir apskritai socialinius įgūdžius. Nuo pat pirmųjų klasių reikėtų jo klausti ne kokį balą gavo, o ką naujo sužinojo ir kaip jautėsi mokykloje“, – aiškino pedagogas.

Jo žodžiais, brangiausia pasaulyje prekė yra reta prekė.

„Jeigu konkurencinėje rinkoje būsi retas mokytojas, gydytojas, sportininkas ar vairuotojas, tavo kaina visuomet išliks didelė. Pavyzdžiui, dvi užsienio kalbas mokantis ir su turistais galintis susikalbėti vairuotojas visada turės darbo. Todėl tapti retu ir stipriu savo srities specialistu – kiekvieno darbuotojo siekiamybė“, – teigė mokytojas ekspertas.