Kodėl to reikia?

Pirmas klausimas iš paprastų žmonių, kurį dažniausiai išgirsta ekologai: kodėl maistą reikia rūšiuoti? Todėl, kad tai pasaulinė problema. Mokslininkai suskaičiavo: kasmet 1,3 milijardo tonų maisto atliekų yra iššvaistoma, o pavertus tai pinigais gaunasi 1 milijardas dolerių. Kitas mokslininkų argumentas – jeigu maisto atliekos būtų valstybė, tai būtų trečia didžiausia šiltnamio efekto sukėlėja po JAV ir Kinijos. Mat pūdamas maistas išskiria milžiniškus kiekius anglies dvideginio dujų (CO2), kurios skatina klimato pokyčius.

Statyti daugiabučių kiemuose atskirus konteinerius maisto surinkimui yra brangiausias variantas. Todėl, kad reikėtų naujų konteinerių, vietų jiems pastatyti, specialių mašinų – cisternų.

ES aplinkosaugos ekspertai teigia, jog įgyvendinus visą kompleksą priemonių, o vienas iš jų yra būtent maisto atliekų rūšiavimas, ES įmonės galėtų sutaupyti 600 mlrd. eurų grynųjų lėšų, o bendras per metus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų 2–4 procentais. Taigi, verta pasistengti, juo labiau, kad tai jokia naujiena – Vokietijoje, Austrijoje, Estijoje ir net kai kuriose Lietuvos savivaldybėse gyventojai maisto atliekas jau rūšiuoja atskirai.

Kaip rūšiuosime Klaipėdoje

Klaipėdos mieste planuojama įdiegti maisto atliekų surinkimo spalvotais maišais sistemą, kokia populiari Skandinavijos šalyse.

Kas gyvena individualiuose namuose, gaus nedidelę virtuvinę rūšiavimo dėžutę, ryškiaspalvius maišelius ir juos išmes į papildomai suteiktą atskirą maisto atliekų konteinerį. O daugiabučiuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai bus aprūpinami tokiais pat ryškiaspalviais maišais, į kuriuos turės sudėti maisto atliekas ir sandariai užrišus maišą jį išmesti į komunalinių atliekų konteinerį.

„Svarstėme įvairius variantus. Domėjomės ir stebėjome, kaip kitose šalyse veikia jau įdiegtos maisto rūšiavimo sistemos. Statyti daugiabučių kiemuose atskirus konteinerius maisto surinkimui yra brangiausias variantas. Todėl, kad reikėtų naujų konteinerių, vietų jiems pastatyti, specialių mašinų – cisternų. Dar būtina šias atliekas surinkti dažniau, kad išvengti nemalonių kvapų. O visos investicijos ir dažnesnio išvežimo kaštai neišvengiamai didintų mokesčius gyventojams“, – aiškino Šarūnas Reikalas, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktorius.

Kai maisto atliekos maišeliuose surenkamos kartu su komunalinėmis ta pačia vieno skyriaus šiukšliaveže, vežėjams nebereikia sukti papildomų reisų, taupomas kuras, gatvių dangos, švaresnis miesto oras. Planuojama, kad gyventojams suteikiami maišai maisto atliekoms irgi bus specialūs: pagaminti iš tvirtesnio plastiko, sandariai sulaikantys skysčius, turintys nuorinimo vožtuvą, kad neplyštų transportuojant iki rūšiavimo įrenginių.

Atvežus visas atliekas į rūšiavimo cechą skirtingų spalvų maišai skanerio pagalba bus automatiškai nukreipiami į atskirus konvejerius: maisto atliekos pateks į maišų draskytuvą (depakerį), o mišrios atliekos – į pagrindinį smulkintuvą. Abu srautai bus apdorojami atskirai.

„Skaičiavimus atlikę ekspertai tikina, kad maišų sistema nė kiek nepadidintų atliekų tvarkymo mokesčių uostamiesčio gyventojams. Toks maisto atliekų tvarkymo būdas būtų netgi pigesnis, nei dabartinis, kai jos kartu su perdirbimui netinkamu srautu nukreipiamos sudeginimui“, – sakė KRATC vadovas.

Kokia nauda iš maisto atliekų?

Vargome, stengėmės, išrūšiavome. O kas toliau? Galimybių išspausti naudą iš maisto atliekų yra bent keletas. Paprasčiausias būdas – supūdyti jas aukštoje temperatūroje ir pagaminti ypač derlingą kompostą. Taip daro atliekų tvarkytojai Taline. Tačiau jie susiduria su problema – nelabai kas to komposto nori. Panašiai gali nutikti ir Klaipėdoje. KRATC jau dabar turi komposto, pagaminto iš žaliųjų atliekų, perteklių ir kasmet nemokamai jį dalina regiono gyventojams.

Dar viena galimybė – uždaru ciklu pūdyti maisto atliekas ir iš išgaunamų dujų gaminti elektros energiją. O po pūdymo likusią masę kompostuoti arba sausinti ir sudeginti kogeneracinėje jėgainėje, išgaunant energiją.

Paskaičiuota, kad Klaipėdos apskrityje per metus susidarys iki 7 tūkst. tonų maisto atliekų. Tai yra per mažas kiekis, kad apsimokėtų kurti visą maisto atliekų perdirbimo infrastruktūrą. Todėl planuojama, kad KRATC tik atskirtų maisto atliekas ir jas perduotų tvarkyti šioje srityje besispecializuojančiai įmonei, kuri būtų parinkta viešojo konkurso būdu.

Didžiausia nauda, kokią KRATC numato pradėjus rūšiuoti atliekas – švaresnės antrinės žaliavos. Tuo Klaipėdos atliekų tvarkytojai akivaizdžiai įsitikino viešėdami Taline.

„Kai maisto atliekos nebesusimaišo su komunalinėmis atliekomis, į rūšiavimo įrenginius patekęs popierius, plastikai, mišri pakuotė yra sausi ir švarūs, tad išgaunami daug didesni perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų kiekiai. Arba galima sausą perdirbimui nebetinkamų pakuočių masę realizuoti kaip kurą – jos turi didesnę energetinę vertę“, – aiškino Š. Reikalas.

Dar vienas nuspėjamas maisto rūšiavimo privalumas – mažiau nemalonių kvapų Dumpių sąvartyne ir klaipėdiečių kiemuose. Pasak aplinkosaugininkų, nemalonus atliekų puvimo kvapas formuojasi būtent tuomet, kai sparčiai gendančios maisto atliekos išmetamos palaidos ir susimaišo su kitomis atliekomis. Maistą išmetant atskirai supakuotą sandariuose maišuose ir tuos maišus išpakuojant uždarame ceche, kur naudojamos kvapų neutralizavimo priemonės, diskomforto būtų išvengta.

KRATC yra paruošusi viso Klaipėdos regiono maisto atliekų rūšiavimo investicinį projektą ir dar šiemet teiks paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai, kad planuojamam projektui būtų skirta ES finansinė parama.