Klaipėdietis jūrų kapitonas Viktoras Vlasenka su nostalgija prisimena pirmąją lietuvišką krabų žvejybos ekspediciją į Barenco jūrą. Dėl šios ekspedicijos kilo skandalas, kad joje dalyvavo mažiau nei du trečdaliai Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių valstybių piliečių.

Nuolat tikrino tarnybos

Klaipėdoje įsikūrusiai žvejybos bendrovei „Arctic Fishing“ priklausantys laivai „Karalius“ ir „Jūros vilkas“ krabų žvejybos ekspedicijoje Barenco jūroje dalyvavo nuo balandžio mėnesio.

„Aš buvau krabų žvejybos laivo „Karalius“ kapitonas. Laivą reisui rengėme Olandijos Šveningeno uoste. Laivas buvo aprūpintas visa reisui reikalinga įranga. Olandijoje buvo įvykdyti visi registro reikalavimai, išplaukiant į žvejybos rajoną laivą patikrino uosto kontrolės tarnybos. Visi dokumentai ir laivas buvo paruošti ir jam leista plaukti į žvejybos rajoną“, – prisiminė V.Vlasenka.

Laivas „Karalius“ į žvejybos rajoną išplaukė balandžio 11 dieną. Kitas tokio paties tipo krabų žvejybos laivas „Jūros vilkas“ išplaukė gegužės 9 dieną.

Iki tol abu laivai, kaip prisiminė V.Vlasenka, buvo įsigyti iš Rusijos Tolimųjų Rytų. Juos į Olandijos Šveningeno uostą pervarė Rusijos jūrininkai iš Kamčiatkos. Laivo savininkai laiku su jais neatsiskaitė. Jūrininkai pasiskundė Tarptautinei transporto darbuotojų federacijai (ITF). To skundo aidai atsirito ir į Klaipėdą. Neaišku, kas turėjo mokėti Rusijos jūrininkams – tie, kas pardavė laivus, ar tie, kas juos pirko. Bet kuriuo atveju sandoris užfiksuotas Olandijoje, Šveningeno uoste, kur Rusijos vėliava buvo pakeista į Lietuvos. Iki Olandijos laivai plaukė su Rusijos vėliava. Išeitų, kad Rusijos kompanija ir buvo atsakinga už tą reisą. Krabų žvejybos laivai yra griežtai kontroliuojami.
Juos žvejybos rajone inspektuoja Norvegijos tarnybos. Tikrina netgi žvejojančius laivus. 

„Po reiso atiduoti sugautus krabus grįžome į Norvegijos Kirkeneso uostą. Jame mus tikrino Norvegijos muitininkai, pasieniečiai, žvejybos inspekcija ir uosto kontrolės tarnybos. Pasieniečiai netgi su šunimis ieškojo narkotikų. Jokių pažeidimų neužfiksuota“, – pasakojo laivo „Karalius“ kapitonas klaipėdietis V.Vlasenka.   

Pasipylė skundai

Lietuvos jūrininkų sąjunga buvo apskundusi krabų žvejybos laivo „Karalius“ savininkus įvairioms Lietuvos tarnyboms, kad laivuose nebuvo privalomų dviejų trečdalių Lietuvos ir ES piliečių. Manyta, kad atsiskaitant su jūrininkais išvengiama mokesčių.

Valstybinė darbo inspekcija jokių priekaištų laivo savininkams dėl jūrininkų įdarbinimo neturėjo. „Sodrai“ jie pateikė reikalaujamus dokumentus.  Nuostatos, kad ES šalių laivuose negali būti mažiau nei du trečdaliai Lietuvos ir ES šalių piliečių, griežtai taikomos prekybiniams laivams. Jų privalo laikytis ir žvejybiniai laivai, kokie yra „Karalius“ ir „Jūros vilkas“.

„Lietuva neturi krabų gaudymo patirties. Todėl į pirmuosius ekspedicinius reisus plaukė tokios patirties turintys krabų gaudytojai iš Kamčiatkos. Iš 29 laivo įgulos narių – trys buvome iš Klaipėdos, Lietuvos piliečiai – aš, laivo kapitonas, vyriausiasis mechanikas Aleksandras Avdejevas ir laivo savininko atstovas Mantas Gubkauskas“, – prisiminė V.Vlasenka.

Jo nuomone, reikėtų tolerantiškiau žvelgti į eksperimentinius reisus. Galima suprasti laivų savininkus, kurie tam, kad suvoktų, kaip vykdoma krabų žvejyba, pasisamdė patirties jau turinčius jūrininkus.
Laivo „Karalius“ kapitono V.Vlasenkos nuomone, krabų gaudymo laive turėtų būti mažiausiai 10 krabų žvejybos patirties turinčių jūrininkų.

Į naujus reisus jau galima būtų kviesti ir jūrininkus iš Lietuvos, kad jie mokytųsi, kaip gaudyti krabus. Pačiam V.Vlasenkai tokia žvejyba taip pat buvo naujiena. Jis prieš plaukdamas į reisą nuosekliai domėjosi krabų žvejybos ypatumais. 

Laivo „Karalius“ kapitonas teigė, kad po krabų žvejybos tiek su įgula, tiek su juo buvo visiškai atsiskaityta. Jis tikisi, jog laivų savininkai vėl pakvies jį į žvejybą 2015 metų sezoną.

Krabų žvejyba – perspektyvi

Šiuo metu eksperimentinis krabų žvejybos sezonas jau baigtas. Abu žvejybos laivai stovi Norvegijos Tromsės uoste.

Žvejybos laivo „Karalius“ kapitonas V.Vlasenka prisiminė eksperimentinio reiso į Barenco jūros krabų gaudymo zoną NEAFC  27.1 detales.

„Krabų gaudymo  rajonas yra arktiniuose vandenyse, apie 200 jūrmylių nuo Rusijos ir Norvegijos ekonominės zonos.
Rajonas plyti nuo 72 iki 77 šiaurės platumos paralelės ir nuo 33 iki 44 rytų platumos paralelės“, – dėstė kapitonas.

Su Lietuvos vėliava plaukiojantys laivai buvo gavę licenciją gaudyti Chionoecetes spp. (Opilio) rūšies krabus. Krabų jie galėjo gaudyti tiek, kiek pavyksta sugauti. Barenco jūra yra vienintelė vieta pasaulyje, kur neribojama vienos rūšies krabų – Chionoecetes spp.(Opilio) žvejyba.

Dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje šie krabai į Barenco jūrą buvo atgabenti iš Kamčiatkos. Juos vežė traukiniais į Murmanską. Nors traukiniuose dalis krabų žūdavo, dalis „užsikabino“ Barenco jūroje ir populiacija išplito. Dabar šie krabai netgi kelia pavojų Barenco jūros aplinkai. Jie yra agresyvūs, medžioja grupėmis. Ten, kur yra Opilio krabų santalkos, kitos žuvys traukiasi.

Pramoniniu būdu krabai Barenco jūroje pradėti gaudyti maždaug prieš dvidešimt metų. Geriausių laimikių sulaukta po 2003-iųjų. Ir šiuo metu krabai Barenco jūroje toliau sėkmingai dauginasi. Pagal žvejybos produktyvumą krabų žvejyba Barenco jūroje gali aplenkti jų žvejybą Kamčiatkoje. Per 2014-2015 metų sezoną Barenco jūroje bendrai tikimasi sugauti iki 50 tūkst. tonų krabų.

V.Vlasenkos nuomone, gerai, kad Lietuva ėmėsi krabų žvejybos šiame regione. Šis verslas turi perspektyvų. Kiek ilgai vyks licencijuota, bet be apribojimų krabų Opilio žvejyba, gali atsakyti tik mokslininkai. Krabų populiaciją 200 jūrmylių nuo Rusijos ir Norvegijos ekonominės zonos vandenyse seka Rusijos jūrų žvejybos ir okeanografijos poliarinio tyrimo instituto mokslininkai. V.Vlasenka mano, kad dar mažiausiai penkerius metus Opilio krabų žvejyba nebus ribojama.

Kitų krabų sugavimai pasaulyje yra griežtai ribojami. Pavyzdžiui, prie Aliaskos krabus leidžiama gaudyti tik 4–5 paras per metus. Tomis dienomis į krabų žvejybos rajonus plūsteli per 150 laivų.

Barenco jūroje už 200 jūrmylių nuo Norvegijos ir Rusijos krantų krabų gaudytojų laivų nėra daug. V.Vlasenka teigė matęs laivų iš Rusijos Murmansko uosto. O šiaip nei rusai, nei norvegai taip toli neplaukia. Jų vandenyse priekrantės zonoje krabų yra netgi daugiau.

Darbas atšiauriomis sąlygomis

Anot V.Vlasenkos, krabai gaudomi specialiomis gaudyklėmis. Jos yra kelių rūšių – kvadratinės, vadinamos „čemodanais“ (sveria 360 kilogramų) ir piramidinės, vadinamos „tiubeteikomis“ (sveria 15 kilogramų). Kaip tik „tiubeteikomis“ ir buvo aprūpinti Lietuvos laivai.

Į gaudyklėse esančias dėžutes su skylutėmis dedamas masalas – atšildyta susmulkinta žuvis. Užuodę žuvų kvapą krabai įlenda į gaudykles ir atgal išlįsti nebesugeba.
Gaudyklės statomos eilėmis. Jos surišamos tarpusavyje. Pirmajame eksperimentiniame reise pradžioje buvo pastatyta 20 eilių po 200 gaudyklių kiekvienoje.

Specialistų vertinimu, krabų žvejyba yra vienas sunkiausių ir pavojingiausių žvejybos rūšių. Barenco jūroje ji vyksta tris laikotarpius – pavasarį ir vasarą (nuo balandžio iki liepos), rudenį (nuo spalio iki gruodžio) ir žiemą (sausį ir vasarį), kartais ir kovą.

Žvejybos laikas priklauso nuo to, kiek krabai kojose yra sukaupę mėsos. Jei mėsos yra mažiau kaip 70 proc., krabų gaudyti nebeapsimoka. Tuo metu, kai Lietuvos laivai gaudė krabus, mėsos kiekis jų kojose siekė 85 proc.

„Krabų kiekis gaudyklėse priklauso nuo sugebėjimo jausti krabų susikaupimo vietas, metų laiko, oro sąlygų, mėnulio ciklų ir, žinoma, ponios sėkmės“, – dėstė V.Vlasenka.

Pastatytos gaudyklės iškeliamos ir tikrinamos po 1–2 parų.

Krabų žvejyba vyksta atšiauriomis oro sąlygomis, laivui nuolat tenka plaukioti tarp ledų, manevruoti, kad nesusidurtų su ledkalniais.

„Vasarą oro temperatūra krabų žvejybos rajone neperžengia plius penkių laipsnių. Dienos būna apniukusios. Gerai, kad audros vasarą retos“, – aiškino laivo kapitonas.

Nepalyginamai sunkiau krabus gaudyti rudenį ir žiemą, kai prasideda štormai, šalčiai, papildomai nuo laivo tenka kapoti ir šalinti ledus, kad jis nuo svorio nenuskęstų. Sugauti krabai laive apdorojami, nutraukiamos jų galūnės, kurios dedamos į specialius metalinius krepšius. Jos plaunamos, verdamos, šaldomos, glazūruojamos, pakuojamos ir dedamos į laivo triumą. Ir taip diena iš dienos be išeiginių  keturis mėnesius.
Barenco jūroje sugautų Opilio krabų pagrindiniai pirkėjai yra verslininkai iš JAV ir Japonijos.