Milijonus kainavusi šalia Klaipėdos esanti privati žemė vardan valstybės strateginio projekto verčiama beverte. 3,2 mln. litų vertės sklypo savininkui elektros linijos iš Švedijos tiesėjai siūlo 32 kartus mažesnę kompensacijos sumą.

Dėl statybų žemė nuvertės?

Nuo Kuršių marių iki Kiškėnų kaime esančios Klaipėdos pastotės elektros kabelis bus teisiamas po žeme, 1–1,5 metro gylyje.

Teigiama, kad valstybinės reikšmės objektas palies kelias dešimtis privačių žemių savininkų.

Klaipėdos rajono gyventojas Stasys Gvazdžiauskas tikino likęs vienas iš nedaugelio žemės, per kurią bus tiesiamas strategiškai svarbus elektros tiltas Lietuva–Švedija, savininkų, kuris nepasirašė sutarties su projektą vykdančia bendrove „Litgrid“.

„Linijos tiesėjai man ne sutartį, o nutartį atnešė pasirašyti. Sutartis pasirašoma, kai abi pusės susitaria. Už visą mano žemę elektros kabelio tiesėjai siūlo vos 100 tūkst. litų, kai ji verta kelių milijonų“, – piktinosi S.Gvazdžiauskas.

Už hektarą – 20 tūkst. litų

Gyventojo šeimai priklauso 12 ha žemės sklypas, esantis vos už kelių kilometrų nuo uostamiesčio.

„Iš viso mano sklypo kabelio tiesėjus domina 8 mano žemės hektarai. Iš 13 kilometrų visos trasos pusantro drieksis per mano žemę. Už vieną hektarą savininkams siūloma iki 20 tūkst. litų kompensacija, kai šioje vietoje hektaras kainuoja 400 tūkst. litų. Kiti jau pasirašė sutartis ir neprieštarauja, kad per jų valdas būtų tiesiamas elektros kabelis, tačiau aš nesutinku“, – teigė vyras.

S.Gvazdžiauskas tikino, kad dėl savo nuosavybės yra pasiruošęs su valstybės strateginį projektą vykdančia įmone susikauti teisme.

„Kas yra valstybė? Ir ko ji verta, jei taip su savo gyventojais elgiasi? Juk projektą vykdo privati bendrovė. Išeitų, kad kažkas mano žemėje savo biznį ruošiasi daryti, ir valstybė tai laimina“, – nuomonę dėstė Klaipėdos rajono gyventojas.

Nuomotis nenori

Žemės savininką stebina tai, kad elektros linijos tiesėjai nesvarsto galimybės nuomotis žemę iš privačių asmenų.

„Visame pasaulyje taip yra. Jei norima vykdyti kokį nors projektą, žemė išsinuomojama. Aš paliekamas įkaitu, kas dabar mano žemę pirks?“ – teigė S.Gvazdžiauskas.

Pasak savininko, jo žemė yra pramoninėje zonoje, šalia stovi PET granulių gamykla „Neo Group“.

„Dėl šio kabelio mes negalėsime planuoti statybų. Norėdamas suprojektuoti kelią, turėčiau šimtus tūkstančių investuoti. Juk tai aukštosios įtampos kabelis, jam taikomi specialūs reikalavimai“, – skundėsi S.Gvazdžiauskas.

Pastotei – 55 mln. litų

Elektros kabelio tiesimas jūroje turėtų prasidėti 2014 m., o sistemos tarp Lietuvos ir Švedijos bus sujungtos iki 2015 m. gruodžio. Preliminariais vertinimais, „NordBalt“ elektros jungties statyba kainuos 552 mln. eurų (1,9 mlrd. litų).

Sausio pabaigoje Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pasirašė Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcijos darbų sutartį. 55 mln. litų vertės darbai Kiškėnų kaime esančioje pastotėje turėtų prasidėti jau kitąmet.

Naujai tiesiamas kabelis iki pastotės turės kirsti sodų bendrijos „Upelio vingis“ teritoriją.

„Bendrijoje yra šimtas sklypų. Iš pradžių šio projekto autoriai siūlė kitus kabelio tiesimo būdus, tačiau vis dėlto išsiderėjome, kad kabelis nebus tiesiamas per sodų sklypus, o atsidurs po vienu bendrijos kelių“, – tvirtino sodų bendrijos „Upelio vingis“ pirmininkas Alfonsas Bičkus.

Bendrija nesutiko, kad jų teritorijai būtų taikomas servitutas.

„Jei servitutas būtų taikomas ir privatiems sklypams, žmonės negalėtų statyti namų. Iš pradžių statytojai pasiūlė vos vieną kitą litą žmonėms, o nustatė maksimalią servituto ribą. Švelniai pasakius, tai – juokingos sumos. Dabar po keliu eisiantis kabelis neturėtų trukdyti, nes kelias nėra mūsų nuosavybė“, – tikino A.Bičkus.

Kol kas tik vieno savininko sklypui bus taikomas servitutas.

Šioje bendrijoje virš sklypų driekiasi aukštosios įtampos elektros laidų linija.

Ties po jau esančia linija

Pasak techninio projekto vadovo Leono Rimanto Butkaus, požeminis kabelis bus tiesiamas jau esamų oro linijų apsaugos zonų vietoje.

„Ten ir taip ribojama veikla. Elektrinio ir elektromagnetinio lauko kabelinės linijos neskleidžia. Tad sveikatai poveikio nebus“, – aiškino projekto vadovas.

Pasak L.R.Butkaus, beveik vienu metu turėtų prasidėti darbai Klaipėdos transformatorių pastotėje bei 13 kilometrų ruože. „NordBalt“ kabelis pasibaigs pastotėje, kur bus didelė 330 kilovoltų skirstykla.

Techninio projekto vadovas aiškino, jog elektros linijų apsaugos zonose draudžiama gyventi, todėl stebėjosi, kad vietos gyventojai reiškia nepasitenkinimą dėl naujos linijos tiesimo.

L.R.Butkus tikino, kad dauguma privačių žemių savininkų sutiko su kompensacijomis.

„Kodėl su likusiais nesusitarta, nenoriu komentuoti. Ten yra žemės ūkio paskirties žemė. Na, gal statybos metu per žemę važiuos technika. Mes savo pasiūlymus privatininkams pateikėme. Gal tiesiog skiriasi lūkesčiai? Vieni galvoja, kad patirs didelius nuostolius. O skųstis turi teisę visi“, – kalbėjo L.R.Butkus.

Paklaustas, kokia suma numatyta vietos gyventojų nuostoliams padengti, L.R.Butkus atrėžė nenorintis atsakyti.

„Čia vidaus reikalas“, – nukirto L.R.Butkus.

Kaip paveiks žemės kainą?

Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus bendrovės „Litgrid“ vadovas Virgilijus Poderys aiškino, kad įmonė dėl galimų nuostolių derėjosi su 32 privačių žemių savininkais.

„Susitarėme su beveik 90 proc. gyventojų. Kol kas nežinome, ar su tais, kurie nesutinka su mūsų siūlomomis kompensacijomis, teks ginčytis teismuose“, – teigė V.Poderys.

Įmonės vadovas aiškino, kad gyventojams kompensacijos yra apskaičiuojamos pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.

„Mes dar 30 proc. viršaus mokame savotišką premiją. Jau dabar šioje teritorijoje yra elektros linijos trasa, kabelis esminių apribojimų neįneš“, – tvirtino V.Poderys.

Tačiau paklausus, kodėl konkretus Klaipėdos rajono gyventojas teigia priešingai, nes elektros kabelis esą jo žemę pavers beverte, V.Poderys tikino, kad jam nėra žinoma konkreti žmogaus istorija.

„Na jei stambiausias žemės savininkas, gal reikia atskirai pasižiūrėti? Negaliu pasakyti, kokia ten situacija. Kiek kompensacijoms iš viso skirta lėšų, nežinau. Kokia įtaka bus nuosavybei ir jos vertei, konkrečiai negalėčiau pasakyti“, – kalbėjo V.Poderys.

Komentaras

Vaclovas Dačkauskas

Klaipėdos rajono meras:

Klaipėdos rajono taryba patvirtino tik Klaipėdos pastotės detalųjį planą. Apie tai, kad kažkur drieksis požeminis kabelis, nesu girdėjęs. Galbūt techninis projektas dar tik yra rengiamas. Iš vietos gyventojų nusiskundimų nesu sulaukęs. Žmonėms turi būti atlyginta tiek, kiek numato įstatymas. Jei įstatymas aiškiai nepasako, koks yra kompensacijos mechanizmas, energetikai tuo gali ir piktnaudžiauti. Jei per žmogaus žemę drieksis kabelis, jam turi būti atlyginta už nepatogumus. Projektavimo stadijoje projekto rengėjai turi atsižvelgti į žmonių pageidavimus. Jei kompensacijos netenkina, žmonės gali savo teises ginti teismuose. Dabar gi įstatyme aiškiai nenurodyta, kokios kompensacijos jis gali tikėtis. Dėl to žmogus dar turi laiką gaišti teismuose.