Elito gyvenamųjų namų kvartalu virstančios Karklės gyventojai įsigeidė užkardu užtverti valstybinį kelią.

Nervina poilsiautojai ir žvejai

Pavydžiai stebėdami Klaipėdos turtuolių oaze virtusios Skautų gatvės Giruliuose atitvarą, Karklės gyventojai panoro taip pat turėti uždarą miškų apsuptyje įsikūrusią gyvenvietę ant jūros kranto.

Milijonus kainuojančių sodybų savininkai nemato nieko blogo, kad dėl jų privatumo būtų uždarytas valstybinis kelias iki jūros ir senųjų Karklės kapinių.

Užvakar svarstydama šio kvartalo gyventojų kreipimąsi, Klaipėdos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisija nesiryžo uždrausti eismo valstybiniu keliu. Tam pasipriešino žvejai.

„Pajūrio tvarkymo plane numatyti du keliai iki jūros, jais turi teisę savo įrangą išsivežti tiek žvejai mėgėjai, tiek verslininkai“, – tikino Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.

Vietos gyventojus esą labiausiai piktina vasarą čia zujantys poilsiautojai, o atšalus orams, ramybę trikdo valtis ir laivelius į pajūrį vežantys žvejai verslininkai.

Karkliškių interesams atstovaujanti Kretingalės seniūnaitė Rasa Bučienė tikino, kad gyventojų kantrybė trūko.

„Giruliuose ir Melnragėje automobilių stovėjimas apmokestintas. Todėl visi traukia į Karklę. Čia belieka vienoje kelio pusėje surikiuoti arba į pakrūmes įstumti savo automobilius, kad tik nereikėtų mokėti“, – aiškino R.Bučienė.

Seniūnas bijo atvažiuoti?

Per kaimą besidriekiantis keliukas yra gana siauras. Ieškodami, kur pastatyti automobilį, miestiečiai važiuoja iki pat senųjų kapinaičių.

„Kelia dulkes, neįmanoma gyventi. Vartai atsidaro tiesiai į gatvę, kaip išvažiuoti? Priešpriešinis eismas intensyvus, sudėtinga net prasilenkti su kita mašina“, – aiškino R.Bučienė.

Valstybinės žemės automobilių aikštelei šiame kaime nebėra. Valstybė iš privačių asmenų nepirks milijonus kainuojančios žemės.

Moteris įtikinėjo, jog tik nori, kad būtų tvarka. Tačiau turi praeiti kryžiaus kelius – kreiptis į Pajūrio regioninį parką, rajono savivaldybę, seniūniją, pasieniečius, aplinkosaugininkus.

"Seniūnas jau bijo į kaimą atvažiuoti“, – aiškino bendruomenės atstovė.

Kuriasi tik išskirtiniai žmonės

Išskirtinėje vietoje Karklės kaime prabangius namus pasistatė ne tik pati R.Bučienė, jos tėvas, bet ir Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas. Taip pat ilgametis vieno banko Klaipėdos skyriui vadovavęs, dabar „Klaipėdos energijoje“ dirbantis Romaldas Atas, jo sūnus architektas Ramūnas Atas.

Be šių „Lions“ klubo narių, kaimynystėje įsikūręs "Rotary" klubo narys, kompanijos „Hortus Investment“ vadovas Valdemaras Vaičekauskas.

20 mln. litų už įspūdingą sklypą su dviem namais prieš kelis metus paklojo bendrovės „Du broliai“ vadybininkas Andrius Jankauskas.

Šių garbių žmonių privatumui seniūnaitė R.Bučienė tikisi iškovoti teisę skersai valstybinio kelio įrengti užkardą, o blogiausiu atveju – bent eismą draudžiantį ženklą.

„Niekaip nesuprantu, kokios įtakingos jėgos šitaip priešinasi, kad niekaip nepasiekiame, jog viešas kelias būtų uždarytas“, – šventą naivumą demonstravo R.Bučienė.

Valstybės žemėje – kuolai

Neapsikentę siaurame kelyje zujančių automobilių, V.Vaičekauskas su žmona pasisamdė statybininkus, o šie pakelėje sukalė eilę kuolų.

Ką su jais žada daryti žinomas uostamiesčio verslininkas, neaišku. Tokių pat įrenginių galima išvysti posūkyje ties Atų šeimos namu.

„Siuntėme raštus, kad šie kuolai turi būti pašalinti iš valstybinės žemės. Tačiau gyventojai tai daryti atsisako. Seniūnas bijo juos judinti, bijo, kad nebūtų apkaltintas vagyste“, – tikino D.Nicius.

Pats V.Vaičekauskas pareiškė, jog privataus savo gyvenimo nesiruošia komentuoti, nors buvo klausta apie tai, kaip jis šeimininkauja valstybinėje žemėje.

"Aš manau, kad automobilių eismas keliais, vedančiais jūros link, turėtų būti išvis uždraustas. Mašinos turėtų būti statomos kairėje Karklės kelio pusėje. Jūros link turėtų būti važiuojama dviračiais arba vaikščiojama pėsčiomis", – aiškino V.Vaičekauskas.

Atsitvėrė spygliuota viela

Pajūrio regioninio parko administracija dėl kuolų kreipėsi net į Statybų inspekciją, įrodinėdama, kad tai savavališka statyba.

„Gyventojai apsigyveno dažnai lankomoje teritorijoje. Jie žinojo, kur keliasi. Gyvendami turguje, jie nori, kad būtų tylu“, – pastebėjo D.Nicius.

Pajūrio gyventojai nuo poilsiautojų ginasi ne tik įbetonuotais kuolais, miške yra ir ištemptų spygliuotų vielų.

Į privačias sodybas eismas ne vienu akligatviu jau senokai pažabotas užtvarais su perspėjančiais užrašais „Privati teritorija“.

„Šiame kaime bent penkis tokius užtvarus galima išvysti. Gyventojai teisinasi, kad taip gina savo privačią nuosavybę. Tačiau tai turėtų baigtis, eismas turi būti reguliuojamas ženklais, o ne nežinia kieno įrengtais užtvarais“, – tikino D.Nicius.

Įvažiuoja tik su leidimais

Žvejams verslininkams atstovaujantis Alfonsas Bargaila, išgirdęs apie vietos gyventojų planus uždrausti eismą Karklės keliu, net žagtelėjo.

„Oho! Tai kur mums reikės dėtis? Šioje vietoje yra žuvingiausios vietos, čia žvejoja 7–8 įmonės. Dvidešimt metų žvejojome, o dabar kažkam trinktelėjo į pakaušį neleisti privažiuoti“, – pyktelėjo A.Bargaila.

Žvejai prie jūros važiuoja turėdami specialius leidimus, nors šie nėra oficialiai patvirtinti.

Papildyta

Klaipėdos rajono savivaldybėje Saugaus eismo komisijoje žvejų mėgėjų poziciją išreiškęs laidos žvejams „Žvejų mūšis“ vedėjas Mindaugas Skirmontas pastebėjo, kad problema nėra sprendžiama jau keletą metus.

„Atsakomybę turėtų prisiimti Pajūrio regioninio parko administracija ir savivaldybė. Tai jie turėtų sukti galvą, kad kuo mažiau skausmo būtų ir gyventojams ir žvejams mėgėjams“, – tikino pašnekovas.

Žvejai mėgėjai vis tik reikalauja legalizuoti savo patekimą į pajūrį.

„Turi būti leidimų sistema. Tiek metų apie tai kalbama ir niekaip nesureguliuojama“, – tikino M.Skirmontas.

Žvejai mėgėjai vasaros įkarštyje į pajūrį nesiveržia, jų automobiliai jūros link ima sukti pavasarį ar rudenį, tačiau tikrai ne turizmo sezono įkarštyje.

„Gal užtektų šioje gatvėje pastatyti eismą draudžiantį ženklą, o po juo galėtų būti nurodyta, kad įvažiuoti galima tik su leidimais. Poilsiautojai nebelįstų prie jūros, o tas, kam reikia pažvejoti, būtų priverstas pasirūpinti leidimu“, – sakė M.Skirmontas.

Dar viena šios gatvės gyventoja pasiūlė kitą problemos sprendimo būdą.

„Nereikėtų visų čia įsikūrusių gyventojų tapatinti, mums jokio užkardo nereikia. Mūsų šeima mano, kad būtų protinga čia padaryti vienpusį eismą. Tuomet nebūtų problemų automobiliams prasilenkiant“, – trečiadienį idėją išdėstė šios gatvės gyventoja.

Dar kiti šio kaimo gyventojai tikino, kad eismo reguliavimo reikėtų imtis tik vasaros sezono metu. Rudenį ir žiemą nuosavybę čia turintys žmonės aiškino nejaučiantys jokių nepatogumų.