Kūrė empatija grįstą bendradarbiavimą
Ši konferencija, skirta diskutuoti apie empatijos ir rūpestingumo didinimą demencija sergantiems asmenims, uostamiestyje vyko pirmą kartą. Ją organizavo Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė (KMSL) ir Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK).
Konferencija vyko spalio 10-ąją, kai visame pasaulyje buvo minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, ir buvo skirta apžvelgti moksliniais tyrimais grįstas naujoves, įgyti žinių, praktikos modelių apie asmenų, turinčių demenciją, priežiūrą ir slaugą.
Mokslinėje-praktinėje konferencijoje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ministrės patarėja slaugai ir ilgalaikei priežiūrai Jurgita Platakytė, KMSL vadovė, vyriausioji gydytoja Aušra Nikolajevienė, KVK direktorius dr. Remigijus Kinderis, Seimo narė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė, ekspertai, mokslininkai, sveikatos ir socialinio darbo specialistai, ekspertai ir kiti garbūs svečiai.
Šia konferencija taip pat buvo kuriamas empatija grįstas bendradarbiavimas, humaniškesnė slaugos kultūra, prisidedama prie kokybiškesnių paslaugų plėtros, atskleidžiami iššūkiai ir jų sprendimo galimybės.
„Konferencijos metu pristatyta 12 mokslinių ir praktinių pranešimų, kuriais siekta atskleisti empatijos svarbą demenciją turinčių asmenų priežiūroje ir slaugoje. Taip pat gilintasi į empatijos ugdymą ir ryšį su demencijos paveiktais pacientais, empatijos galią, santykį, rūpestį, pagarbą ir orumą asmeniui. Atskleista tai, kad vieną svarbiausių emocinių įgūdžių – empatiją – galima išugdyti. Tikimasi, kad konferencijoje išklausyti pranešimai palies kiekvieno dalyvio širdį ir empatijos galia talkins teikiant pagalbą ir priežiūrą“, – akcentavo KMSL vadovė A. Nikolajevienė.
Apie tai kalbėti – svarbu
A. Nikolajevienė padėkojo visiems, prisidėjusiems prie konferencijos įgyvendinimo, bei pakvietė bendrystei ir diskusijai šia svarbia tema, apie kurią dar ne itin drąsiai kalbama visuomenėje.
Pasak jos, reikšminga kalbėti šia tema bei ieškoti sprendimų, kurie palengvintų ne tik sveikatos priežiūros specialistų, bet ir demencija sergančių asmenų bei jų artimųjų kasdienybę.
„Remiantis Higienos instituto 2024 m. statistiniais duomenimis, Lietuvoje nustatytą demencijos diagnozę turi beveik 44 tūkst. asmenų. Tačiau manoma, kad daug atvejų nėra diagnozuota ir tokių asmenų Lietuvoje turėtų būti apie 56 tūkst. Šie skaičiai svyruoja nuo 48 tūkst. iki 65 tūkst. Prognozė 2050 metams nedžiugina. Jau šiandien manoma, kad demenciją turinčių asmenų skaičius išaugs dvigubai daugiau, t. y. virš 81 tūkst.“, – pažymėjo A. Nikolajevienė.
Tad vienas pagrindinių aspektų, galinčių padėti kokybiškiau dirbti su šį sutrikimą turinčiais asmenimis, – empatijos galios didinimas.
„Be empatijos pagalba neįmanoma. Džiugu tai, kad ją galimą išugdyti. Apie empatijos galią kalbame skyrių susirinkimuose, aptarimuose, analizuodami demencijos sindromo atvejus. Ir šioje konferencijoje, bendradarbiaudami su KVK ekspertais, lektoriais plačiai pasisakome apie empatišką darbuotojo elgesį slaugoje ir priežiūroje. Manau, grįžus į darbinę aplinką, dalyvių širdys kalbės plačiau, ir kiekvienas atvejis bus pajaustas, išgirstas, pastebėtas per individualumą. Mokymasis ir dalijimasis patirtimi, pasitelkiant empatiją, padeda specialistams geriau suprasti pacientų baimes, nuotaikų kaitą, priešiškumą, pasimetimą ir kt. Be to, teikdami pagalbą pacientui turime atliepti ir jų artimųjų lūkesčius, padėti priimti gyvenimo pokyčius“, – priminė A. Nikolajevienė.
Be empatijos pagalba neįmanoma.
Vyksta dalijimasis patirtimi
Anot A. Nikolajevienės, kitąmet planuojami mokymai, kurių metu specialistai mokysis praktinių įgūdžių ir juos galės pritaikyti dirbant su demencija sergančiais pacientais.
„Norisi pabrėžti, kad pacientų, kuriems demencijos sindromas nustatytas arba nustatomas atvykus į ligoninę, skaičius auga. Kasdien su šiuo sindromu slaugome ir užtikriname priežiūrą iki 40 pacientų. Teikdami pagalbą atkreipiame ypatingą dėmesį ir į darbuotojų psichologinę bei fizinę gerovę. Girdime jų išsakytas problemas, stengiamės įgyvendinti lūkesčius. Todėl kitais metais planuojame organizuoti mokymus, nukreiptus į demencijos priežiūrą, ir taip padėti darbuotojams gilinti teorines žinias bei praktinius įgūdžius demencijos tema. Norisi paminėti, kad ligoninė bendradarbiauja ir priima studentus praktikai iš KVK, Klaipėdos universiteto, kurie prisideda naujomis teorinėmis žiniomis prie pacientų slaugos ir savarankiškumo ugdymo bei semiasi praktinės patirties iš ligoninės personalo. Mokymasis ir dalijimasis žiniomis bei patirtimi yra svarbus tiek specialistams, tiek studentams. Ligoninėje dirbantys specialistai nuolatos kelia kvalifikaciją, dalyvauja įvairiose mokymų programose, kurios prisideda prie jų įgūdžių ir žinių lavinimo“, – kalbėjo A. Nikolajevienė.
KMSL vadovės teigimu, progresuojant demencijos sindromui pacientams įprasti darbai tampa kasdieniu iššūkiu, žmogui silpsta trumpalaikė atmintis, tampa sunkiau reikšti mintis, priimti sprendimus, motyvacija užsiimti mėgstama veikla taip pat slopsta.
Tad esą itin svarbu palaikyti darbuotojų, dirbančių su tokiais pacientais, motyvaciją, parodyti jų svarbą ypač daug žinių, įgūdžių ir empatijos reikalaujančiame darbe.
„Ligoninės personalas yra pasirengęs priimti demenciją turinčius pacientus ir užtikrinti individualizuotą, profesionalią ir atliepiančią pagalbą. Apskritai labai svarbus komandinis darbas, atvejų analizė ir gebėjimas atliepti darbuotojų, pacientų bei jų artimųjų poreikius. Gydymo, slaugos ir priežiūros ilgalaikiame procese empatijos, dvasinio jautrumo, pagarbos ir orumo galia yra ypatingas įrankis demenciją turinčio asmens kasdienybėje. Kai suprantame, ką pacientas jaučia, kai girdime, ką jis kalba, kai pamatome, ką jis mato, mūsų elgesys suteikia jam pasitikėjimą, saugumą ir ramybę“, – neabejojo A. Nikolajevienė.
Supratingumo pokyčiai – akivaizdūs
KVK direktorius dr. Remigijus Kinderis teigė, kad rengiant slaugytojus ir socialinius darbuotojus darbui su demencija sergančiais žmonėmis, reikalingi trys kertiniai pokyčiai: daugiau struktūruotos praktikos realiose demencijos aplinkose su aiškiais tikslais ir visapusiu grįžtamuoju ryšiu, stipresnis tarpdiscipliniškumas, jungiant psichologiją, ergoterapiją, kineziterapiją, teisę bei nevaistinių intervencijų – bendravimo technikų, aplinkos pritaikymo, reminiscencijos, muzikos ir kitų terapijų – praktinis meistriškumas.
Pasak KVK direktoriaus, lygiagrečiai būtina kryptingai ugdyti ir minkštąsias kompetencijas – empatiją, emocijų atpažinimą, neverbalinę komunikaciją, savęs pažinimą, holistinį požiūrį.
Prie naujovių prisideda ir technologijos
Pasak dr. R. Kinderio, KVK kryptingai vykdo taikomuosius tyrimus, kuriais kuriamos įrodymais grįstos intervencijos ir metodinė medžiaga tikslinėms grupėms miestuose ir kaimo vietovėse.
Pagrindinės kryptys apima sveiką senėjimą, senyvo amžiaus žmonių egzistencinį vienišumą, vyresnio amžiaus asmenų sveikatos stebėseną ir gerinimą taikant kineziterapijos intervencijas bei mobiliuosius prietaisus realiuoju laiku, taip pat sensorines intervencijas – šviesų terapiją, raminančius garsus, lytėjimo ir kvapų stimuliaciją.
„Tyrimų rezultatai nuosekliai perkeliami į studijas ir praktiką: įrengtas sensorinis kambarys, kuriame studentai mokosi kurti raminančią, stimuliuojančią aplinką ir taikyti sensorinę terapiją; studijų procese naudojamas „senyvo žmogaus kostiumas“, padedantis patirti judesių ribotumą, regos, klausos ir pusiausvyros pokyčius bei ugdyti empatiją. Taip stiprinamos profesinės (intervencijų parinkimas ir taikymas, stebėsena, duomenų interpretavimas) ir emocinės (empatija, pagarba, veiksminga komunikacija) kompetencijos slaugytojams, socialiniams darbuotojams ir kineziterapeutams. Praktikoje tai virsta aiškiomis rekomendacijomis paslaugų teikėjams, mokymais šeimos nariams ir globėjams bei pilotiniais sprendimais dienos centruose, namų slaugoje ir savivaldybių komandose, kurie didina paslaugų prieinamumą ir kelia demencijos priežiūros kokybę visoje Lietuvoje“, – nurodė dr. R. Kinderis.
Sveikatos pramonės revoliucija
KVK Sveikatos mokslų fakulteto dekanė docentė dr. Asta Mažionienė taip pat akcentavo, kad skaitmeninių technologijų naudojimas padeda ugdyti empatiją ir kitus emocinius gebėjimus.
„Studijose teorija derinama su stipria praktika, o inovatyvios technologijos tampa esmine mokymosi dalimi. Stiprios strateginės partnerystės su sveikatos priežiūros įstaigomis ir socialinių paslaugų įmonėmis, kur slaugomi ir prižiūrimi demenciją turintys pacientai ir veikia komandos (slaugytojas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas), o studentai turi galimybę stažuotis, atlikti ilgalaikes praktikas – esminė strategijos dalis“, – pasakojo dr. A. Mažionienė.
Pasak jos, ateityje sveikatos priežiūros specialistams reikalingų įgūdžių turinys ir kontekstas keisis, technologijos vis labiau skverbsis į praktiką, sveikatos priežiūros ir socialiniai darbuotojai turės įgyti naujų įgūdžių ir kompetencijų, kad galėtų pasinaudoti dirbtinio intelekto (DI) galimybėmis.
„Dabar esame įžengę jau į penktąją sveikatos pramonės revoliuciją, kur pažanga siejama su žmogaus intelekto ir technologijų sąveika. DI keičia sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Mūsų, kaip aukštosios mokyklos, tikslas parengti kvalifikuotą personalą, suteikti galimybes įgyti naujų ir vertingų skaitmeninių įgūdžių darbui su DI technologijomis, kad praktinėje veikloje pasiektų geresnių rezultatų“, – kalbėjo dr. A. Mažionienė.
Žinios ir įgūdžiai – įvairiuose lygmenyse
SAM ministrės patarėja slaugai ir ilgalaikei priežiūrai J. Platakytė pasidalijo, kad SAM, siekdama gerinti demenciją turinčių asmenų priežiūrą, aktyviai dalyvauja įvairiose tarpinstitucinėse iniciatyvose, kurios stiprina bendradarbiavimą tarp sveikatos priežiūros įstaigų, socialinių paslaugų teikėjų ir švietimo institucijų.
J. Platakytės teigimu, SAM siekia užtikrinti, kad slaugos ir ilgalaikės priežiūros specialistai turėtų reikiamų žinių ir įgūdžių ne tik klinikinėje, bet ir emocinio bei socialinio jautrumo srityje, įskaitant empatiją ir rūpestingumą.
„Artimiausiais metais demencijos priežiūros srityje Lietuvoje numatoma įgyvendinti svarbias ilgalaikes strategijas ir reformas, kurios orientuotos į kokybiškesnes, individualius žmogaus poreikius atitinkančias paslaugas. Vienas pagrindinių pokyčių – ilgalaikės priežiūros paslaugų modelio plėtra, siekiant pereiti nuo institucinio priežiūros pobūdžio prie asmens poreikiais grįsto, integruoto paslaugų teikimo modelio. Tai reiškia, kad paslaugos bus labiau pritaikytos pagal individualų paciento sveikatos, socialinių, emocinių poreikių lygį. Planuojama didinti tarpsektorinį bendradarbiavimą tarp sveikatos, socialinių ir švietimo sistemų, užtikrinant nuoseklų pagalbos kelią nuo diagnozės nustatymo iki ilgalaikės priežiūros ir šeimos įtraukimo. Taip pat plėsti specialistų kompetencijas, įtraukiant demencijos tematiką į mokymų programas, ypatingą dėmesį skiriant empatijai, komunikacijai ir asmens orumo išlaikymui“, – pažymėjo J. Platakytė.
Pasak jos, šios priemonės yra numatytos įvairiuose strateginiuose dokumentuose, įskaitant Psichikos sveikatos stiprinimo, psichosocialinės pagalbos ir savižudybių prevencijos 2025–2027 metų veiksmų planą. Ministerija siekia, kad demencijos diagnozę turintys asmenys Lietuvoje gautų holistinę, prieinamą, orumą išsaugančią ir į asmenį orientuotą priežiūrą.
Dėmesio centre – žmogus
Seimo narė L. Šukytė-Korsakė nurodė, kad šiuo metu Seimas ir Sveikatos reikalų komitetas daug dėmesio skiria ilgalaikės priežiūros ir slaugos sistemos pertvarkai, kurioje žmogus – tiek pacientas, tiek darbuotojas būtų dėmesio centre.
Pasak jos, Sveikatos reikalų komitetas tikslingai siekia, kad paslaugų sistema būtų ne tik efektyvi, bet savalaikė ir žmogiška.
Jos nuomone, itin svarbus ir bendras tikslas – užtikrinti orią, saugią ir pagarbią priežiūrą žmogui su demencija. Tad, anot L. Šukytės-Korsakės, savivaldybės turi geriausiai žinoti savo bendruomenės poreikius, sveikatos įstaigos – turėti praktinę patirtį, o aukštosios mokyklos – suteikti naujausias žinias ir kompetencijas.
„Tik sujungus šiuos tris segmentus galima sukurti veiksmingą sistemą. Manau, kad būtina plėsti specializuotas mokymų programas, sukurti daugiau praktikos vietų, stiprinti savivaldybių socialinių paslaugų centrų ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą. Tokia partnerystė padeda užtikrinti, kad empatija ir rūpestingumas taptų ne šūkiais, o realiu kasdieniu darbu – tiek profesionalų, tiek bendruomenės lygmenyje“, – teigė Seimo narė.
Atsiras ir nauja slaugos ligoninė
Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos ir šeimos skyriaus vedėja Auksė Baltuonienė paaiškino, kokie darbai bei sprendimai šiuo metu priimami ir savivaldybėje bei kokie pokyčiai laukia netolimoje ateityje.
„Šiandien mus visus vienija tema – empatija, rūpestis demencija sergančiais asmenimis. Tai yra iššūkis, su kuriuo susiduria visa visuomenė, todėl ypač svarbus mūsų bendradarbiavimas ir kompleksiniai sprendimai. Ties tuo dirba ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Kryptingai yra testuojama sveikatos ir socialinių paslaugų plėtra. Šiuo metu įgyvendinami projektai – nuo ilgalaikės priežiūros dienos centro įrengimo iki mobilios ambulatorinės slaugos komandos aprūpinimo, įrangos ir transporto“, – pasakojo A. Baltuonienė.
Anot jos, jau yra planuojama ir nauja slaugos ligoninės statyba, leisianti ir atliepsianti šiuolaikinius pacientų poreikius ir paslaugų plėtrą.
„Rengiamasi statyti naują ligoninę, pagal naujausius standartus ir teisės aktus, ir tiek pacientams, tiek darbuotojams sukurti komfortišką ir orią aplinką. Šiuo metu vyksta sklypo detaliojo plano korektūros darbai, projektavimo etapas numatytas 2026 m.“, – tvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo ir sveikatos departamento direktorė Ingrida Urbonavičienė.
Lietuvai reikia strategijos
Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė Ieva Petkutė sakė, kad kalbant apie demencija sergančius pacientus ir iššūkius, su kuriais susiduria tiek pacientai, tiek juos prižiūrintieji, Lietuvai ypač svarbu turėti strategiją-veiksmų planą.
„Kalbant apie demencijos iššūkių sprendimą, veiksmų planas apimtų septynis veiksmus: pripažinimas, kad demencija yra visuomenės sveikatos prioritetas, informuotumo didinimas, visuomenės atvirumo demencijai didinimas, rizikos mažinimas, diagnozės, gydymo, paslaugų sistemos tobulinimas, taip pat artima pagalba artimiesiems, šeimoms, duomenų apie demenciją kaupimas, informacinių sistemų turėjimas ir septinta kryptis – tyrimai“, – kalbėjo I. Petkutė.
Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centro docentas, kunigas dr. Andrius Vaitkevičius pažymėjo, kad daugelyje sveikatos įstaigų jau yra, bet reikia ir toliau vystyti didelį rūpestį, ieškoti bendradarbiavimo, kaip pagelbėti demencija sergančiam žmogui, kad turėtų kuo kokybiškesnį gyvenimą.
„Kompleksiška arba holistinė pagalba į žmogų, žvelgiant iš medicininės, psichologinės, dvasinės pusės, ir sukuria tokią palankią aplinką arba terpę, kurioje tas žmogus, kiek įmanoma pagal savo ligą, maksimaliai galėtų jaustis oriai, komfortiškai, būtų mylimas ir prižiūrimas. Labai svarbus bendradarbiavimas, kad kiekvienas specialistas įsigilintų į tai, ką jis iš savo srities gali padaryti, ir turėčiau pasakyti, kad tai įstaigos ir stengiasi daryti. Negalėčiau pakomentuoti nacionaliniu mastu, bet Klaipėdoje situacija – vis gerėjanti. Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje ką tik atsiradusi kapeliono pareigybė liudija apie holistinį požiūrį į žmogų, kai ir psichologas, socialinis darbuotojas, gydytojai visapusiškai apglėbia žmogų“, – pažymėjo dr. A. Vaitkevičius.
Reikalingas tinkamas parengimas
Gydytojas, psichiatras Aleksandras Slatvickis pažymėjo, kad empatija labiau vis dėlto yra įgimtas, o ne išmoktas bruožas, tai apskritai esą yra žmogaus asmenybės ir struktūros dalis.
„Dirbti su žmonėmis, tarp jų su tais, kurie serga psichikos ligomis, demencija, manau, kad gali, jeigu žmogus turi atitinkamą išsilavinimą, žinias, tinkamą paruošimą. Tada visas procedūras, paslaugas, kurių reikia, jis gali suteikti ir neturėdamas empatijos. Idealus variantas, kai žmogus turi empatiją. Ją turintis veikiausiai atiduoda daugiau savęs, turi daug išgyvenimų dėl savo pacientų. Empatija – tik vienas žmogaus bruožų, asmenybė savo struktūroje turi daugybę kitų dalykų. Vienas jų – atsparumas stresui. Jeigu žmogus, pagal savo asmenybę, yra stiprus, nežiūrint į turimą empatiją, jis neperdegs, pakels didelius psichologinius krūvius, o jeigu empatiškas, bet jo struktūra – silpnesnė, tokiam žmogui, be abejonės, bus sunkiau, arba net įmanomas ir toks variantas, kad žmogus apskritai negalės dirbti“, – mintimis dalijosi A. Slatvickis.
Tad, anot specialisto, nors įprasta pastebėti, kad daugiau empatijos pacientai gauna iš artimųjų, o ne iš specialistų, bet tai tikrai nėra kliūtis specialistams dirbti su šį sutrikimą turinčiais žmonėmis, o ir šiuolaikinės technologijos, dirbtinis intelektas ir kitos naujovės prisideda prie teigiamų pokyčių.
