- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įvertinus 2019 m. duomenis, pateikta analizė, kad didžiausią pasaulio laivyno dalį sudaro laivų savininkų iš ES šalių laivai.
Laivyboje dominuoja graikai
Analitinės kompanijos „Oxford Economics“ naujausių tyrimų duomenimis, ES šalių savininkų laivyno dalis pasaulyje per 10-metį sumažėjo nuo 41,2 iki 39,5 proc. ES šalių laivų savininkų laivyno mažėjimo dalis išlieka.
ES šalių laivų savininkai didžiausią spaudimą patiria iš Tolimųjų Rytų kompanijų. Negalėdami išlaikyti spaudimo, nemaža dalis Europos laivų savininkų Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos kompanijoms parduoda savo laivus ar netgi laivybos kompanijas.
Pagal 2019 m. duomenis, didžiausią dalį laivų pasaulyje valdo Graikijos laivų savininkai. Jiems priklauso 4 536 laivai. Pagal tonažą tai sudaro apie 7 proc. pasaulinio laivyno dalies.
Po jų – Kinijoje ir Japonijoje gyvenantys laivų savininkai. Labai aukštoje 4 vietoje pasaulyje yra Vokietijos laivų savininkai (2 672 laivai), toliau JAV, Norvegija, Pietų Korėja, Singapūras, o 9 ir 10 vietoje – Italija ir Danija.
Lietuva nusileidžia kaimynams
2020 m. ES statistiką gerokai pablogins Didžiosios Britanijos „Brexitas“.
Šios šalies laivų savininkai, pagal 2019 m. duomenis, valdė 1 336 laivus ir pasaulyje buvo 12 vietoje.
Iš kitų ES šalių Prancūzija buvo 16 vietoje (863 laivai), Belgija – 18 vietoje (296 laivai), Nyderlandai – 21 vietoje (1 195 laivai), Švedija – 27 vietoje (298 laivai), Šveicarija – 30 vietoje (437 laivai).
Vieta skaičiuojama ne pagal laivų skaičių, o pagal jų tonažą.
Geriausias pavyzdys yra Lietuva ir Portugalija.
Šių šalių laivų savininkai turi po 49 laivus, tačiau Lietuvos laivų savininkų laivai yra nedideli (bendras tonažas 198 tūkst. tonų) ir ji kelis kartus nusileidžia Portugalijai.
Lietuva nusileidžia netgi Slovėnijai, kurios laivų savininkai turi tik 8 laivus, bet jų tonažas beveik 100 tūkst. tonų viršija Lietuvos.
Iš ES šalių pagal laivų tonažą Lietuvos laivų savininkai lenkia tik austrus.
Lietuvos laivų savininkams priklauso 0,01 proc. pasaulinio laivyno dalies, estams – 0,02 proc. (jie turi 83 laivus, kurių tonažas 263 tūkst. tonų), latviams 0,05 proc. (jų savininkai valdo 72 laivus, kurių tonažas 866 tūkst. tonų). Lenkijos laivų savininkai turi 128 laivus, kurių tonažas 2 575 tūkst. tonų.
Laivų skaičius stabilizavosi
Pagal laivų savininkus ES šalys pasaulyje pirmauja, o pagal vėliavų registraciją jos gerokai atsilieka.
2019 m. pasaulyje buvo 51 684 laivai.
Daugiausia laivų pasaulyje 2019 m. buvo Panamos registre (7 072), po to Liberijos (3 726), Maršalo salų (3 719), Singapūro (3 240) ir Hong Kongo (2 610). Iš Europos šalių tik 6-a Malta (2 174), 9-a Graikija – 1 350. Į 20-tuką dar pateko Jungtinė Karalystė, Danija, Italija ir Norvegija.
Pavyzdžiui, Graikijoje iš 4 536 laivų, kurie priklauso šios šalies savininkams, tik 670 registruoti šioje šalyje. Populiariausios graikų laivų registro šalys – Liberija ir Maršalo salos.
Lietuvoje iš 49 mūsų šalies laivų savininkų laivų tik 6 registruoti kitose šalyse: 5 Kipro ir 1 Maltos registruose.
Lietuvos laivų registre 2019 m. iš viso buvo registruotas 101 laivas, kurių bendras tonažas 413 971 BT.
Nors neliko Lietuvos jūrų laivininkystės, Lietuvos laivų registras jau keletą metų yra stabilizavęsis maždaug ties 100 laivų riba.
Iš 101 Lietuvos registre esančio laivo 40 prekybinių laivų tonažas buvo daugiau nei 100 BT. Didžiausi buvo 6 krovininiai roro tipo laivai, kurių bendras tonažas 129 742 BT.
Taip pat Lietuvos laivų registre buvo 1 krovininis laivas, mažesnis nei 100 BT, taip pat 11 vilkikų, 44 žvejų laivai ir po vieną įvairios paskirties laivą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?9
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas13
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?5
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus48
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...