Rugsėjo 1-ąją Klaipėdos universitetas pasitiko su naujovėmis. Vidurdienį ant universiteto Menų fakulteto pastato atidengta nauja lenta, skelbianti, jog čia veikia ne minėtas fakultetas, o Menų akademija. Tiesa, pakito ne tik pavadinimas, esama ir vidaus struktūros pokyčių.

Naujas pavadinimas

Antradienį ant buvusio Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto pastato atidengta lenta, skelbianti, jog nuo šiol čia veiklą vykdo universiteto Menų akademija.

Atidarymo renginį iš pradžių kiek sutrukdė netikėtai prapliupęs lietus, tačiau vėliau viskas ėjosi it iš pypkės.

Šventėje sveikinimo žodį čia studijuosiantiems tarė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas bei KU rektorius Eimutis Juzeliūnas.

Po sveikinimo kalbų studentai bei akademinė bendruomenė klausėsi šių metų įvairiausių konkursų  laureatų koncerto. Norintieji jo pasiklausyti vos tilpo salėje.

Laukti pokyčiai

Menų akademijos dekano Vytauto Tetensko teigimu, fakulteto virsmas akademija buvo sena svajonė.

„Tai yra platesnis pavadnimas, manome, kas jis bus patrauklesnis stojantiems jauniems žmonėms. Manau, kad atėjo laikas keisti senuosius fakultetus ir senąją struktūrą“, – pastebėjo akademijos galva.

Pašnekovo teigimu, visame pasaulyje populiarėja akademijos, jų yra ir Lietuvoje, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitete veikia Muzikos akademija.

Tiesa, naujoji akademija neatskils nuo universiteto, ji vis dar bus KU dalimi.

Mažiau katedrų

Pasikeitus buvusio fakulteto pavadinimui planuojama kiek koreguoti ir studijų programų turinį. Tai bus atliekama tariantis su absolventais, studentais bei galimais jų darbdaviais.

„Visada sakau, kad nesvarbu, kas jis bebūtų – studentas, valytojas ar profesorius, pirmiausia jis – žmogus, todėl su studentais mes kalbame ir klausiame jų nuomonės“, – pasakojo V.Tetenskas.

Prieš Menų akademijai atveriant duris naujiems mokslo metams, čia buvo kiek atnaujintas pats jos statinys, instrumentai, infrastruktūra.

Pašnekovo teigimu, pokyčių būta ir pačioje akademijos vidaus struktūroje. Prieš pasikeičiant pavadinimui buvo sujungtos trys muzikinės katedros ir iš viso iš buvusių šešių beliko tik keturios: Muzikos, Teatro, Šokio, Architektūros, Dizaino ir dailės.

„Akivaizdu ir suprantama, kad tai mes darėme taupymo sumetimais“, – pripažino dekanas.

Šiuo metu akademijoje esą yra nemenkas studentų skaičius, todėl dėstytojams teks paplušėti, tačiau kitų išeičių nėra.

„Darome viską, kad pasivadinę Menų akademija neliktume pakeitę tik pavadinimo. Ieškome naujų formų, būdų, kurie galėtų pakeisti studijų procesą į gerąją pusę“, – patikino V.Tetenskas.

Studentų – panašiai kaip pernai

Dekano teigimu, šiuo metu didžiausia problema – Mokslo ir studijų įstatymas, kuris nustato itin aukštas meninės krypties studijų kainas. Todėl neretas valstybės finansuojamos vietos negavęs studentas renkasi mokslą kitose šalyse arba metus praleidžia uždarbiaudamas.

„Baigę konservatorijas ar meno mokyklas stojantieji į užsienį išvažiuoja ištisomis klasėmis, nes ten mokslas arba nemokamas arba pastebimai pigesnis“, – paaiškino Menų akademijos vadovas.

Bakalauro studijos per metus vidutiniškai kainuoja apie 18 tūkst., o magistro – 21 tūkst. senąja valiuta.

Vis dėlto buvusiame Menų fakultete šiemet studijas pradės 75 pirmakursiai. Šis skaičius prilygsta praėjusių metų rezultatui, todėl kol kas nenusiviliama.

Šventės metu akademijos dekanas patikino įsipareigojantis savo bei visos akademijos vardu, jog šį garbingą vardą visomis išgalėmis bus stengiamasi pateisinti.