Dienos komentaras

Fantazijos apie naminę degtinę

Kuo arčiau rinkimų, tuo darniau Lietuvos politikai prabyla apie galimą naminės degtinės legalizavimą. Apie kultūros ir kulinarijos paveldą vograujantys ir pažadus dalijantys įvairių partijų atstovai dažnu atveju tik drabužiais tesiskiria nuo Ostapo Benderio, žadėjusio Vasiukus paversti šachmatų ir visatos sostine.

Didysis kombinatorius žinojo, kad žmonės kimba tik ant tokių pažadų, kurie jiems yra svarbūs. Šalies miesteliuose ir kaimuose klestinčio naminės degtinės verslo nematyti neįmanoma. Iš trobų į miškus pasitraukę „samanės“ virėjai tapo 21-ojo amžiaus partizanais. Tik jei tikrieji „miškiniai“ su tamsa išlįsdavo iš girių ir traukdavo į kaimus, tai dabartiniai patamsyje šliaužia iš namų miškan - prie katilų.

Nors neretai kiekvienas naminės degtinės litras išverdamas su „stogo“ palaiminimu, bravorų savininkai reklamuotis nelinkę. Matyt, ir naktimis jie kartais susapnuoja košmarą, kaip apylinkės įgaliotinis išverčia kibirą su namine, o ant rankų užsega antrankius.

Tačiau didžioji dalis pareigūnų - galvoti žmonės. Jie nelinkę žlugdyti privačios iniciatyvos, ypač jei produkcija gaunama gera. Neretai antpečiai tik teigiamai paveikia nelegalų naminės degtinės verslą. Antai žemaičiai vieningai sutaria, kad geriausią „samanę“ verda kaime, kuriame gyvena vietinis prokuroras.

Nors įstatymai draudžia gaminti stipresnius nei 18 laipsnių alkoholinius gėrimus, bausmės už „samagono“ gamybą sulaukia ne visi. Kartą Prezidentas Valdas Adamkus viešai susipylė stikliuką naminės, tačiau iš kur jos gavo, politiko neištardė nė vienas „apylinkinis“.

Prieš kelias dienas namine degtine mėgavosi visas būrys parlamentarų. Seimo kaimo reikalų komitetas kartu su Kaimo turizmo asociacija ragavo ir užsienio diplomatus vaišino dzūkiška „samane“. Prisivaišino tiek, kad nedvejodami nusprendė ją legalizuoti.

Nors nei naminės tiekėjai, nei gėrėjai nesislapstė, generalinis komisaras į balių pakviestas nebuvo - „dėl viso pikto“.

Visgi labai abejotina, ar rinkimams besiruošiantys ir finansinių rėmėjų trokštantys politikai rizikuos susipykti su šalies alkoholio pramonės veikėjais ir iš tiesų panaikins stipriųjų gėrimų monopolį.

Tačiau šios ir kitos „samagono“ rinkos subtilybės politikams netrukdo šnekėti. Juk ir Ostapui netrukdė fantazuoti žinojimas, kad netrukus teks rinktis daiktus ir greitai greitai bėgti.