Ftalatai: nematomas pavojus fiksuojamas ir Klaipėdoje

  • Teksto dydis:

Pastaruoju metu Lietuvos visuomenė lyg per padidinamąjį stiklą stebi situaciją aplinkos apsaugos srityje. Atskleisti skandalingi faktai apie verslo įmonių vykdytą taršą kelia klausimus apie gamtai ir žmonių sveikatai daromą žalą. Tačiau aplinkosaugos mokslininkai ir specialistai jau daugiau nei dešimtmetį trimituoja apie dar vieną nematomą pavojų – ftalatus. Šių sveikatai pavojingų cheminių medžiagų naudojimas ir kontrolė vis dar menkai reglamentuota teisės aktais, nors šie chemikalai kasdien per maistą, kosmetiką, plastikinius gaminius nuodija mūsų organizmus.

Kokia žala?

Pasak Helsinkyje reziduojančios Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA), užsiimančios cheminių medžiagų registracija, vertinimu, autorizacija ir apribojimais, šiuolaikinėje pramonėje ir buityje, siekiant padaryti plastiką lankstesnį, skaidresnį, ilgaamžiškesnį, naudojami plastifikatoriai – cheminės medžiagos, vadinamos ftalatais.

Ftalatai priskiriami prie endokrininę sistemą ardančių medžiagų, kurios toksiškai veikia reprodukciją, o tai reiškia, kad jie gali pakenkti vaisingumui ar negimusiems kūdikiams.

Europos Komisijai pateiktuose ekspertų duomenyse nurodoma, kad visa tai, ką nesusimąstydami naudojame kasdien – kvepalai, kosmetika, plastikiniai indai, skalbimo milteliai, kepimo popierius, mobilieji telefonai, asmens higienos priemonės, tekstilės gaminiai – gali būti nevaisingumo, apsigimimų, vėžio, diabeto ir net nutukimo priežastimi.

Į žmonių organizmus ftalatai patenka per maisto produktus, kurie buvo supakuoti ar pagaminti naudojant plastikinę įrangą. Pavyzdžiui, karvių melžimui ir pieno fasavimui naudojamos lanksčios plastikinės žarnos, įpakavimui – plastikiniai indai, kuriuose naudojami plastiko minkštikliai.

Kaip tvirtina Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai, ftalatai yra tirpūs riebaluose, be to, ir piene esantys lipidai traukia kenksmingas medžiagas iš plastiko vamzdžių, tad pienas tampa užterštas kenksmingais chemikalais. Bet ftalatais aplinką nuodijančių daiktų ar produktų sąrašas kur kas ilgesnis.

Ftalatai naudojami ir aptinkami įvairios buitinės paskirties daiktuose: dušo užuolaidose, vinilo apmušaluose, klijuose, grindų dangose, maisto pakuotėse ir vyniojimo plėvelėse, valymo medžiagose. Asmeninės priežiūros priemonėse – lūpų dažuose, kvepaluose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonėse, nagų lake, skystame muile – taip pat yra ftalatų.

Netikėti tyrimų rezultatai

Dėl ftalatų atsiradimo buityje atsakingiausi yra prekių ir produktų gamintojai. Skaičiuojama, jog vien Europoje per metus pagaminama apie 1,5 mln. tonų plastifikatorių, iš kurių maždaug 70 proc. šio kiekio sudaro ftalatai.

Ftalatų atsiradimo ir paplitimo nuotekose mastai Lietuvoje visiškai nėra žinomi. Šių medžiagų buvo rasta į bendrovės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą atitekančiose nuotekose, todėl 2018 m. gruodžio mėn. „Klaipėdos vandens“ specialistai per Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkų vykdomo tarptautinio STEP projekto (finansuoja Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programa), skirto nuotekų dumblo technologinei ir ekologinei pažangai, susitikimą su Klaipėdos miesto visuomene, pramonės įmonių ekologais ir aplinkos apsaugos specialistais išsakė poreikį pradėti tirti naujų kenksmingų medžiagų koncentracijas skirtingų objektų nuotekose, siekiant įvertinti ftalatų atsiradimo ir paplitimo mastus.

„Tuo tikslu praėjusiais 2019 m. skirtingose Klaipėdos miesto ir rajono vietose buvo paimti 37 nuotekų mėginiai ir ištirti Vilniaus vandens tyrimų laboratorijoje“, – pasakojo Danguolė Čeledinienė, bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ekologė.

Klaidinga vyraujanti nuomonė, kad ftalatų galima rasti tik su plastiko pramone susijusių įmonių nuotekose. Pagal tarptautinio projekto atliktų tyrimų rezultatus, galime konstatuoti ftalatų buvimą absoliučiai visose veiklose, t. y. pramonės ar gamybos įmonių, prekybos centrų, valstybinių įstaigų ir organizacijų, neturinčių visiškai jokio sąryšio su gamyba ar pramone nuotekose, taip pat nuotekose iš gyventojų, netgi mokyklose ir darželiuose.

Pavyzdžiui, vienos miesto skalbyklos nuotekose rasta net 210 μg/l ftalatų koncentracija, mašinų plovykloje – 159 μg/l, valstybinėse įstaigose ir organizacijose ftalatų koncentracija svyruoja nuo 0,71 iki 2,8 μg/l.

Nors atrodytų, kad taršiausios galėtų būti uostamiesčio pramonės įmonės, iš tikro daug kartų didesnę ftalatų taršą – iki 88 μg/l – specialistai užfiksavo iš daugiabučių namų ištekančiose nuotekose.

„Grėsmingiausiu iš tirtų elementų laikomas di(2-dietilheksil)ftalatas (DEHP). Mūsų išvalytose nuotekose šio elemento leistina koncentracija į gamtinę aplinką yra 2 mikrogramai litre (μg/l). 2017 m. mūsų valykloje fiksuota 0,72 μg/l koncentracija, o 2019 m. gruodį – 0,05 μg/l“, – pasakojo „Klaipėdos vandens“ ekologė.

Pataria vengti plastiko

Mokslininkų teigimu, pagrindine priemone apsisaugoti nuo šių kenksmingų medžiagų – vengti plastikinių produktų ar jų pakuočių, teikti pirmenybę organiškiems, stiklo pakuotėse teikiamiems produktams.

Šiuo metu pagal Klaipėdos universiteto vykdomą STEP projektą ftalatų koncentracijos yra tiriamos ir Lenkijos miesto Goleniuvo nuotekose. Taip pat planuojami Bornholmo salos miestų nuotekų ftalatų tyrimai. Turėdami šiuos duomenis, Klaipėdos universiteto mokslininkai kartu su projekto partneriais ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ specialistais, kurie šiame projekte dalyvauja kaip asocijuoti partneriai, galės atlikti turimų tyrimų rezultatų analizę ir padėti parengti preliminarias taršos mažinimo priemones.


Ftalatai (žymimi DEHP, BBP, DBP, DINP, DIDP, DIBP, DEP, DHP, DCHP, DNOP) naudojami polivinilchlorido (PVC) gaminiuose: plastikinėse automobilių detalėse, statybinėse medžiagose, grindų laminate, balduose, laistymo žarnose ir baseinų vamzdžiuose, kosmetikoje (kvapiosios medžiagos, kvepalai, nagų lakas), batuose, lauko aprangoje ir vandeniui atspariuose rūbuose, medicininėje įrangoje ir priemonėse, spausdinimo rašale, klijuose, lakuose ir skiedikliuose, sporto inventoriuje, žaisluose, laiduose ir kabeliuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių