Futbolo stadione – tos pačios bėdos, kaip ir prieš dešimt metų

„Aš šiandien esu didžiausias futbolininkas mieste“, – ironizavo Judita Simonavičiūtė, savivaldybės administracijos direktorė, žvelgdama į miesto sporto vadovus – Kūno kultūros ir sporto skyriaus bei Kūno kultūros ir rekreacijos centro atstovus.

J.Simonavičiūtė ir vicemeras Vytautas Čepas rotušėje surengtame pasitarime, kuriame buvo aptariami darbai, reikalingi, kad kitą sezoną Klaipėdos centriniame stadione vyktų futbolo rungtynės, negailėjo kritikos atitinkamų įstaigų vadovams.

„Miegate“, – konstatavo direktorė, matydama, kad neatlikta konkrečių darbų.

„2014-ieji Klaipėdos futbolui bus sudėtingi metai, nes po ilgos pertraukos „Atlantas“ iškovos teisę žaisti Europos varžybose ir į uostamiestį atvyks užsienio klubai, – sakė V.Čepas. – Ko gero, A lygos licenciją gaus ir sėkmingai šalies 1-osios lygos pirmenybėse žaidžiantis Klaipėdos „Granitas“.

Didžiausias dėmesys pasitarime buvo skirtas stadiono VIP tribūnoms, kurios neatitinka net avarinės būklės.

Pagal susirinkusiųjų planą senąsias tribūnas būtina nugriauti, o vietoje jų sumūryti naujas arba pastatyti komfortabilius konteinerius.

„VIP tribūnų nugriovimas kainuos 34 tūkst. litų. O ką vietoje jų pastatysime?“ – klausė Kūno kultūros ir rekreacijos centro direktorius Vytautas Platūkis, turėjęs ne teirautis, o jau siūlyti išeities variantus.

Pylos gavo ir stadiono vadovas Romualdas Pargaliauskas. Šiais metais didžiausioje Klaipėdos atviroje arenoje įvykę cheminiai „cirkai“ miesto valdžią privertė suabejoti R.Pargaliausko kompetencija.

J.Simonavičiūtė ilgamečio stadiono vadovo paklausė, ar nereikėtų jam specialistų pagalbos vejai prižiūrėti.

„Savo lėšomis nusamdžiau geriausius agronomus, – vasaros įvykius, kai chemikalais išdegino žolę ir ką darė gelbėdamas situaciją, pasakojo R.Pargaliauskas. – Be to, drenažo vamzdeliai sugadinti, todėl nenubėga vanduo. Reikia sutvarkyti sistemą.“

Stadiono galva net apskaičiavo, jei būtų būtina kloti naują veją, tai atsieitų 397 tūkst. litų.

„Žolė per mėnesį prigytų ir ant jos galėtų vykti varžybos“, – dievagojosi jis.

Pasitarime buvo gvildenama ir tema, kaip geriau išnaudoti stadione „ant kalno“ esantį plotą, kuriame daugelį dešimtmečių buvo dvi aikštės – žolės ir žvyro. Skyrus lėšų, ten būtų galima įrengti didelį treniruočių aikštyną.

„Stadione – tos pačios bėdos, kaip ir prieš dešimt ar net daugiau metų, – sakė „Atlanto“ klubo direktorius Vacys Lekevičius. – Tekdavo nemažai raudonuoti, kai atvažiuodavo anglai, turkai, bulgarai, rusai. Šįmet finansiškai sustiprėjęs „Atlantas“ keliavo treniruotis į Gargždus, Kretingą, užsienį – Turkiją, Lenkiją, Latviją. Būtų gerai taip sutvarkyti stadioną, kad nebereikėtų daugiau jo renovuoti iki naujojo stadiono atidarymo.“

Pasitarime dažnai buvo linksniuojama nemaža – beveik 7 mln. suma. Tiek pinigų reikėtų, kad būtų atlikti visi darbai, po kurių stadionu džiaugtųsi ne tik futbolininkai, kitų sporto šakų atstovai, bet ir į varžybas susirenkantys žiūrovai. Ar sulauksime tokios dienos, tai kol kas priklauso nuo dviejų dalykų: miesto politikų malonės ir sporto vadovų judrumo.