Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė priminė, kad atviros teritorijos turėtų būti tvarkomos reguliariai, nesvarbu, ar tai daugiabučių namų balkonai, garažai, sodų bendrijų teritorijos, ar kitos erdvės.

„Iš jų turi būti šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos. Dažniausiai daugiabučių namų teritorija yra sutvarkyta, jeigu yra kokia nors bendrija ar administratorius, jie pasirūpina tuo. Taisyklėse įvardijama, kad šiukšlių konteineris turėtų būti atitrauktas du metrus nuo pastato, bet jeigu kalbėsime apie senamiestį, tai reikia suprasti, kad tie konteineriai veikiausiai turėtų stovėti gatvėje. Viskas proto ribose. Yra reikalavimas teritorijai, kad ji turi būti sutvarkyta, išvalyta. Ypač pavasarį, kai prasideda teritorijų tvarkymas, visos augalinės atliekos turi būti išvežamos laiku“, – sakė A. Maslauskienė.

Tvarka gyvenamojoje zonoje turėtų būti suinteresuoti ir patys gyventojai.

„Jeigu daiktų nebuvo ir jie atsirado, tai kieno jie yra, kam reikalingi? Galbūt reikia suorganizuoti talką ir susitvarkyti aplink visą savo teritoriją. Kad po balkonu nebūtų jokio daikto, niekur nebus apie tai parašyta ir taip nebūna, nes tiesiog vyksta gyvenimas. Bet jeigu gautume skundą, važiuotume, susisiektume su bendrija, pirmininku ar administratoriumi, ir žiūrėtume taisyklių punktus paraidžiui. Teritorija sutvarkyta ar ne, kieno daiktai, gal galima identifikuoti ir pabendrauti su žmonėmis, kad susitvarkytų“, – kalbėjo A. Maslauskienė.

Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nurodyta, kad yra draudžiama laikyti ir kaupti daiktus, medžiagas ar atliekas, įrengti nuolatines ar laikinas vietas poilsiui, miegui ar gyvenimui po daugiabučių gyvenamųjų namų balkonais ar kitose viešose vietose.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.