Pokalbis prasidėjo gerokai prieš oficialiai prasidedant paskaitai, žaismingai pavadintai „Žibutės Kalėdoms, baravykai Velykoms?“. Viešnia bendravo betarpiškai, nekurdama dirbtinių barjerų tarp savęs ir klausytojų, atviravo apie savo pačios gyvenimą, patirtus nuotykius ir pamokas, kurių ji negaili ne tik eiliniams mūsų šalies žmonėms, bet ir aukštus postus užimantiems valdininkams bei politikams.

Vaikystėje svajojusi apie archeologiją arba astronomiją suaugusiųjų patarta A.Galvonaitė tapo klimatologe, nes tai esą yra moteriška profesija. Dabar apie tai ji pasakoja, kaip apie pokštą, nes dažniausiai tarp šios srities žinovų ji būna vienintelė moteris, paaiškėjo, kad ši profesija toli gražu nėra moteriška.

Audronė Galvonaitė/Daivos Janauskaitės nuotr.

Nors pokalbio tonas buvo linksmas, mokslininkė kalbėjo apie siaubingus dalykus – žmonių veiklos padarinius, žudančius mūsų planetą.

Cituodama pasaulinius autoritetus A.Galvonaitė kartojo – žmonija eina susinaikinimo link, katastrofa neišvengiama, jei dabar nesustabdysime iškastinio kuro naudojimo, jei nesiimsime radikalaus taršos mažinimo.

„Viskas, ką išmetame į atmosferą, grįžta. Lietaus vandeniu skalauti plaukų nepatarčiau, jis jau senokai labiau primena rūgštį, nei sveiką vandenį. Dėl tos pačios priežasties daržovės mūsų ūkiuose begalėtų būti vadinamos ekologiškomis, jos viso labo auginamos nenaudojant cheminių trąšų, bet su lietaus vandeniu gauna labai daug bjaurasties. Jokiu būdu negalima sakyti, kad katastrofa atsitikusi kur nors Portugalijoje ar Kanarų salyne mūsų nepasieks. Viskas mūsų planetoje susiję. Šiemet mums pasisekė, kad nesulaukėme tikrosios bobų vasaros, nes iš pietų su šiluma mus būtų pasiekusi ir tarša, kurią sukėlė ugnikalnio išsiveržimas“, – faktais šiurpino klausytojus A.Galvonaitė.

Šiemet mums pasisekė, kad nesulaukėme tikrosios bobų vasaros, nes iš pietų su šiluma mus būtų pasiekusi ir tarša, kurią sukėlė ugnikalnio išsiveržimas.

Globalaus atšilimo apraiškos ir priežastys – daugeliui girdėta tema viešnios pristatyta įdomiai ir suprantamai.

Mokslininkė atviravo dažnai sulaukiant įvairiausių klausimų. Netrūko jų ir Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje.

Humoro nestokojanti klimatologė paklausta, ko laukti šių metų gale, atsakė, kad neabejotinai gruodžio 24-ąją bus Kūčios, o 25-ąją – Kalėdos. Tačiau prognozuoti, koks tuo metu bus oras – labai keblu. Prognozės gali pasikeisti per kelias valandas. Tiesa, kol kas tiktina, kad šių metų žiema gali būti šaltesnė nei pastaruoju metu buvome pratę.

„Geriausias pripažinimo ženklas man buvo ne kokie apdovanojimai ar vardai, o kai vieno susitikimo metu gal trimetis pyplys priėjo, patempė už švarko ir paprašė užrišti jam batą, sakydamas, kad jis mane pažįsta. Jei vaikas manimi pasitiki, man dėl to labai gera“, – atviravo viešnia.