Klaipėdos universitetas vis mažiau jaunimo pritraukia studijuoti gamtos mokslų specialybių. Aplinkosaugos, ekologijos bei biologijos sritys mažesnio susidomėjimo sulaukia ir iš pirmakursių, kurie, anot statistinių duomenų, dažniau renkasi sociologijos arba teisės studijas.

Skaičiai mažėja

Švietimo srities specialistų teigimu, mažėjant ekologijos mokslais besidominčių jaunuolių, ateityje gali pritrūkti profesionalių botanikų, aplinkosaugininkų bei biologų.
Nors šiais metais Klaipėdos universitete bakalauro studijas pasirinkusių ekologų skaičius nežymiai padidėjo, dešimtmečio mastu šių sričių specialistais panoro tapti daug mažiau mokyklas baigusių jaunuolių.

Ekologijos bakalauro nuolatines studijas uostamiesčio alma mater šiuo metu tęsia 42, o biologijos – 24 studentai. Nuo 2010 m. žinias minėtoje srityje gilinančių jaunuolių skaičius sumažėjo perpus.

Orientuota į užsienį

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rita Nekrošienė teigė, kad viena iš priežasčių, kodėl jaunimas vangiai renkasi su ekologija susijusias specialybes, yra baimė.

"Renkantis minėtas studijų programas, būtina turėti geras fizikos, chemijos, biologijos žinias. Ar daug yra moksleivių, "perkandusių" šių mokslų vingrybes? Ne. Kiekvienoje klasėje tokių yra mažuma. Taigi, išdrįstančiųjų studijuoti ekologijos krypties studijų programas kasmet vis mažėja", – teigė R.Nekrošienė.

Vis dėlto Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto dekanas Vitalijus Denisovas teigė, jog, anot žurnalo "Veidas" reitingų, biologijos bei aplinkotyros srityse uostamiesčio alma mater pirmauja tarp visų Lietuvos aukštųjų mokymo įstaigų.

Be to, studijuojantieji šias specialybes yra paruošti dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Anot V.Denisovo, Lietuvos studentams tapo atvira ir užsienio darbo rinka.

"Biologijos moksluose vartojama terminologija daugiausia yra lotyniška, o daugybė užduodamų perskaityti tekstų parašyti anglų kalba. Jau nuo pirmo kurso studentai tobulėja daugiakalbėje terpėje", – pabrėžė Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto dekanas.

Darbo pasiūlymų netrūksta

Klaipėdą supa Pajūrio bei Žemaitijos regioniniai parkai bei Kuršių nerija, todėl pajūris suteikia puikias sąlygas ekologijos bei aplinkosaugos specialistams gauti puikiai apmokamą darbo vietą.

V.Denisovas informavo, jog vien Vakarų Lietuva gamtos mokslų specialistams gali suteikti 200 naujų darbo vietų.

"Po 2030–2040 m. pereisime į biotechnologijų amžių. Mes kalbame apie mėlynąją energetiką bei mėlynąją jūrų produkciją", – ateitį prognozavo dekanas.

Jam antrino ir R.Nekrošienė: "Reikia tikėtis, kad būsimieji studentai anksčiau ar vėliau supras, koks gali būti prasmingas ir reikalingas ekologo darbas šiandien vis dažniau gamtinių stichijų ir didėjančio užterštumo draskomai žemei".