Rami gamtos oazė – taip poilsį prie Trinyčių tvenkinio apibūdina klaipėdiečiai. Miestiečiai džiaugiasi, kad šioje miesto centre esančioje unikalioje vietoje gali atitrūkti nuo kasdienybės, stebėdami paukščius, klausydami jų giesmių. Tačiau baiminamasi, kad greitai šios oazės nebeliks – ramybę sudrums organizuosimos vandens pramogos.

Duris atvers kavinė

Trinyčių tvenkinys tampa vis didesniu traukos centru, nors jo aplinka ir nėra sutvarkyta. Čia ateina ne tik šalia gyvenantys klaipėdiečiai, bet ir atvyksta šeimos, įsikūrusios kitame miesto gale.

"Dešimt metų fotografuoju Trinyčių tvenkinį. Žmonių čia nuolat būna daug. Atvažiuoja ir iš pietinės miesto dalies šeimos su vaikais, anūkais. Visi nori pabūti gamtoje. Tai unikali vieta miesto centre", – tvirtino klaipėdietė Rasa Šimkutė.

Tačiau prie Trinyčių tvenkinio nuolat besilankančius žmones išgąsdino žinia, kad čia bus organizuojamos vandens pramogos.

Klaipėdos savivaldybė jau pasirašė sutartį su konkursą laimėjusia įmone iš Vilniaus "Keberiokšt". Bendrovė pasiūlė organizuoti tiek vandens pramogas, tiek atrakcijas sausumoje.

Trinyčių tvenkinyje ketinama siūlyti vandenlenčių, irklenčių vandens pramogas. Norintieji galės išsinuomoti valtį ir irstytis ja. Krante bus galima išsinuomoti riedučių, ilgalenčių, riedlenčių.

Prie Trinyčių tvenkinio turėtų įsikurti ir gaiviųjų gėrimų bei užkandžių siūlysianti kavinė. Jei žiemą tvenkinys užšals, čia planuojamos ir pramogos ant ledo – pačiūžų nuoma, ledo ritulys.

Gamtą stebi ir bulgaras

R.Šimkutės teigimu, tokios aktyvios pramogos visiškai netinkamos šiai unikaliai vietai. Tam pritarė ir kiti prie tvenkinio besilankantys žmonės.

Susibūrė bendruomenė, kuri pasisako už Trinyčių tvenkinio, jo gamtos išsaugojimą.

"Nebuvo nė vieno lankytojo, kuris pasisakytų už kitokią tvenkinio ateitį. Aktyvios pramogos čia tikrai netinka", – pabrėžė klaipėdietė.

Pasak R.Šimkutės, miesto centre esantis tvenkinys išsiskiria paukščių įvairove, juos stebi ne tik paprasti klaipėdiečiai, bet ir specialistai. Moteris buvo sutikusi ir paukščius stebintį ornitologą iš Bulgarijos. Jis buvo atsivežęs ir specialią aparatūrą. Fotografuoti, filmuoti, pasižiūrėti paukščių čia ateina daug žmonių.

Tvenkinyje peri gulbės nebylės, antys, laukiai, ausuotieji kragai, nendrinės vištelės. Atskrenda ir migruojantys paukščiai: dryžgalvės kryklės, kuoduotosios antys, pilkieji garniai. Gyvena ir bebrai.

"Stebėti tikrai yra ką. Porelė gulbių neseniai išperėjo gulbiukus. Plaukioja ir antys su ančiukais. Jei bus organizuojamos vandens pramogos, viso to neteksime. Paukščiai paprasčiausiai išskris", – nuogąstavo moteris.

Lyg Ventės ragas

R.Šimkutės neįtikina specialistų aiškinimai, kad išvardyti paukščiai nėra saugotini – įrašyti į Raudonąją knygą.

"O kur mieste gali pamatyti tiek paukščių? Net užmiesčio ežeruose: Mumlaukio, Kalotės, Plocio, Eketės tokios biologinės įvairovės nėra. Nemačiau ir Plateliuose. Kodėl negalime to išsaugoti? Juk žmonės į Ventės ragą važiuoja, kad galėtų stebėti paukščius. Kam urbanizuoti šią vietą?" – klausė klaipėdietė.

Bendruomenei keista, kad sprendimas organizuoti vandens pramogas Trinyčių tvenkinyje buvo priimtas, nepasitarus su visuomene. Esą dėl tvenkinio ateities turėjo būti organizuojamos diskusijos, susitikimai, kaip ir dėl Atgimimo aikštės.

"Sužinojome, kai jau sprendimas buvo priimtas. Buvome nuėję pas merą, bet jau šaukštai po pietų. Procedūros išlaikytos, pažeidimų nėra. Nesuvokiama, kodėl sprendžiant tokį dalyką nebuvo diskusijų. Kodėl nesitarta su istorikais, paveldosaugininkais? Juk ten stovėjo Joniškės dvaras, buvo malūnas. Ir tvenkinys vadinosi ne Trinyčių, o Malūno", – pasakojo klaipėdietė.

Klausimų kelia investicijos

Už Trinyčių tvenkinio išsaugojimą pasisakančiai bendruomenei klausimų kyla ir dėl investicijų – 300 tūkst. eurų, kuriuos konkurso nugalėtojas investuos per 10 metų.

"Niekas nepaaiškino, kam bus panaudoti šie pinigai. Viskas paslaptinga", – teigė R.Šimkutė.

Klaipėdietė sutiko, kad tvarkyti Trinyčių tvenkinio infrastruktūrą būtina. Takeliai ten yra susidėvėję, trūksta suolų, šiukšliadėžių.

"Reikėtų įrengti ne tik suoliukus, šiukšliadėžes, sutvarkyti takelius, bet ir šunų vedžiojimo, vaikų žaidimo aikšteles, laipynes suaugusiesiems. Reikia išnaudoti krantą. Kam reikalinga ta invazija į vandenį?" – klausė iniciatorė.

R.Šimkutė taip pat pabrėžė, kad už Trinyčių išsaugojimą pasisakanti bendruomenė nėra nusistačiusi prieš pramogas. Tačiau šiuo atveju joms netinka vieta.

"Tvarkyti aplinką reikia verkiant, bet tikrai ne taip. Galima čia padaryti tikrą rojų. Galėtų atsirasti gėlynas, želdiniai, skulptūra. Juk ten ateina tiek ramybės pasiilgusių žmonių. Žmonės pasisako už subtilesnę šio parko viziją", – pabrėžė moteris.

R.Šimkutė atkreipė dėmesį, kad vandens pramogos yra organizuojamos Slengiuose. Mieste jas būtų galima kurti kituose vandens telkiniuose, kurių yra ne vienas.

Sulaukė politikų palaikymo

Už Trinyčių tvenkinio išsaugojimą pasisakančią bendruomenę palaiko ir miesto tarybos narė Nina Puteikienė. Pasak jos, gamtą reikia puoselėti, rodyti vaikams, ilsinti grožintis jais akį ir širdį.

"Ar kažkokios pramogos gali pakeisti gamtos grožį? Juolab kad jos tikrai nebus pigios ir įkandamos kiekvienam miestiečiui. Tie, kurie propaguoja tokias atrakcijas, be vargo gali nuvažiuoti ir kelis kilometrus. Šios atrakcijos yra organizuojamos mūsų krašte", – tvirtino politikė.

N.Puteikienei klausimų kilo, kaip bus užtikrinamas saugumas prie Trinyčių tvenkinio, organizuojant pramogas, ar bus tikrinama vandens kokybė, kas atsakys, jei kas nors susirgs.

"Pramogų organizavimu Trinyčių tvenkinyje domiuosi mėnesį. Analizavau ir sutartį. Klausimų kyla daug, kaip viskas vyks", – dėstė tarybos narė.

Atrakcijos ir paukščiai derės

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas pabrėžė, kad sprendimas Trinyčių tvenkinyje organizuoti vandens pramogas priimtas neslepiant nuo visuomenės. Spaudoje buvo nuolat spausdinami skelbimai.

Direktorius atkreipė dėmesį, kad pramogomis bus užimta ne visa Trinyčių tvenkinio teritorija. Jos bus organizuojamos nuo Bangų gatvės pusės.

R.Zulcas pabrėžė, kad planuojamos organizuoti pramogos yra suderinamos su gamta. Tiek konkurso sąlygose, tiek sutartyje numatyti apribojimai, tarp kurių – ir ekologiniai bei triukšmo.

"Kituose miestuose yra organizuojamos tokios vandens pramogos. Kodėl jų neturėtų būti Klaipėdoje? Juolab kad visi, ypač jaunimas, skundžiasi, kad pas mus mažai pramogų. Nemanau, kad paukščiai ir atrakcijos nederės", – teigė direktorius.

R.Zulcas prisiminė, kad miestiečiai nuogąstavo ir dėl laipynių įrengimo Poilsio parke.

"Baiminosi, ar medžiai nenudžius, ar žolė nebus ištrypta. Tačiau ir žolė želia, ir medžiai nenudžiūvo, ir vaikai, ir suaugusieji gali pramogauti", – komentavo direktorius.

Protestai – be pagrindo

Pasak R.Zulco, ekologai, gamtos brangintojai galėtų rūpintis ir kitomis miesto vietomis, kur yra natūralios gyvūnų buveinės.

"Galima kelti inkilus, tvarkyti lizdavietes, įrengti takus, kad būtų patogu prieiti ir stebėti procesą, kaip Liepojoje. Tame mieste yra sumontuota pakyla prie paukščių perėjimo vietų. Yra galimybė stebėti paukščius. Tai ypač naudinga vaikams. Tada būtų reali nauda, o ne protestai be pagrindo", – komentavo vadovas.

Direktorius taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonės skundžiasi, esą Klaipėdoje nėra pramogų, kaip Druskininkuose ar Ventspilyje, o, pradėjus ką nors daryti, atsiranda fobijų, kad kils kažkokių katastrofiškų pasekmių.

"Tai jau ne pirmas atvejis. Turime laipynių parko patirtį, kur buvo didžiulis puolimas, o dabar viskas yra normaliai", – pabrėžė vadovas.