Miesto taryba prieš kelis mėnesius vienbalsiai sutiko iš Turto banko perimti laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) esantį geoterminės jėgainės pastatą, šildymo katilus ir visą įrangą.

Miesto planuose numatyta šį turtą panaudoti šilumai gaminti ir tiekti į Klaipėdos centralizuoto šilumos tiekimo tinklus.

Dar gerokai prieš bankrutavusios eksperimentinės gamyklos perdavimą buvo diskutuota, kokie galėtų būti sprendimai dėl "Geotermos" panaudojimo.

Tada nuspręsta, kad objektą reikėtų perduoti valdyti savivaldybės įmonei "Klaipėdos energija", kuri bus atsakinga už šilumos gamybą, nes "Klaipėdos energija" ir taip planavo įsigyti katilus ir statyti naują katilinę LEZ’e.

Tačiau paskutinį žodį dėl turto perdavimo patikėjimo teise artimiausiame posėdyje turėtų tarti Klaipėdos taryba.

"Geotermos" teritorija yra šalia Lypkių rajoninės katilinės teritorijos.

"Geoterma" ir Lypkių rajoninė katilinė yra sujungtos bendrais šilumos tiekimo tinklais.

Bendrovė "Klaipėdos energija" nurodo, kad "Geotermoje" yra sumontuoti trys vandens šildymo katilai, deginantys gamtines dujas, kurių instaliuota šilumos generavimo galia – po 16 MW, bendra katilų galia – 48 MW.

Vizualiai katilai esą atrodo patenkinamos būklės, todėl jie galėtų būti panaudoti kaip optimalus variantas Lypkių katilinėje esančio didelio našumo vandens šildymo katilo pakeitimui.

Šilumos tiekėjai tikina, kad Klaipėdos centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje trūksta nedidelės galios dujinių katilų, kurie galėtų patenkinti trūkstamus mažus miesto šilumos poreikius, atsirandančius piko valandomis.

Dabar esantis Lypkių vandens šildymo katilas yra per didelio našumo, kad galėtų patenkinti mažus Klaipėdos centrinės šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikius.

Tad "Klaipėdos energija" dalį "Geotermos" turto naudotų šilumos gamybai bei šilumos tiekimui miesto gyventojams.

Bendrovė tikina, kad perduodamo turto vertė ir amortizaciniai atskaitymai neturėtų įtakos šilumos tiekimo kainai.