Klaipėda specifinis miestas – jame yra tarsi dvivaldystė: iš vienos pusės uosto, iš kitos – miesto.
Prisimenamos uosto netektys
Miestas ir uostas gyvuoja šalia, jų ryšiai dažnai persipina, vyksta kibirkščiavimas, pasigirsta kalbų, kad uostas per mažai duoda miestui, o miestas kaltina uostą, jog šis atsitvėrė grubiomis tvoromis, darko miesto veidą.
Pernelyg ilgai trunka uosto ir miesto ginčas dėl giliavandenio arba išorinio uosto statybos ties Melnrage. Ne mažiau ginčų kyla ir dėl privažiavimo kelių į uostą. Ne visada sutariama ir dėl atskirų uosto terminalų statybos. Klaipėdiečiai dažniausiai priešiškai yra nusiteikė prieš prievarta brukamus šaliai svarbius, vadinamuosius strateginius projektus, dėl kurių iš Vilniaus dalinami pažadai, o vėliau lieka šnipštas.
Probleminės vietos ir šalia uosto esančios rezervinėse teritorijose. Kažkada uostui vystyti buvo numatyti rezervinių teritorijų plotai, ypač palei Minijos gatvę. Tačiau tos teritorijos slapta buvo "prichvatizuotos", laiminant miestui atsirado komerciniai su uosto veikla nieko bendro neturintys statiniai.
Planas nederintas su uostu
Dešimtmečiai bėgo, uostas neteko dalies rezervinių teritorijų, o kaltininkų "išparceliavus" šias teritorijas taip ir nesurasta.
Todėl dabar bet koks judesys dėl planavimo dokumentų, kurie susiję su rezervinėmis teritorijomis, sutinkami žvelgiant tarsi per padidinimo stiklą.
Nauju nesutarimu tarp uosto ir miesto lauku virto rekreacinių teritorijų nuo Švyturio gatvės, Melnragės, Girulių ir Karklės dviračių takų paviršinių nuotekų, upelių sutvarkymo ir kraštovaizdžio Klaipėdoje specialiojo plano rengimo procedūra.
Šis planas buvo patvirtintas nederinant su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nors jis apima ir uosto rezervines teritorijas.
Uosto direkcijos teisės departamento direktorius Linas Rudys pranešė, kad specialiojo plano rengimas apskųstas teismui. Nuostatą, kad to plano nereikia derinti su Uosto direkcija pateikė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Tai lyg ir nėra tiesioginis konfliktas su Klaipėdos savivaldybe, bet vieta susijusi su jos interesais.
Kvietė kalbėtis be teismų
Planuojami objektai, kurie ateityje galėtų užkirsti Klaipėdos išorinio uosto plėtrą.
"Klausimas yra platesnis – ar uosto plėtra yra gerbtina. Kai sužinojome, kad be mūsų priimti planavimo dokumentai, kurie gali turėti įtakos uosto vystymui, neliko kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą", – tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Jis prisimena daugybę atvejų, kai visiškai „nekaltai“ leidžiama įkelti koją arba verslui, arba gyventojams. O kai prasideda uosto plėtra, atsiranda įvairiausių klausimų dėl vibracijos, kvapų, triukšmo ir reikalaujama iš uosto milijoninių kompensacijų ir investicijų.
"Ar uosto plėtra yra gerbtina? Be abejo. O miesto interesai ar yra gerbtini?" – klausė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Jis siūlė ieškoti konstruktyvesnio dialogo dėl uosto šiaurinės dalies specialiojo plano. Žodžiais kvietė gerbti tai, kas yra svarbu ir miestui, ir uostui.
Galbūt tai nulėmė, kad Uosto plėtojimo tarybos posėdyje susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pakvietė tiek uosto direkcijos vadovą, tiek miesto merą pabandyti kalbėtis be teismų.
"Prašau, sėskite ir pasikalbėkite. Gal rasite kaip nupiešti ir dviračių taką, ir uosto plėtrai nepakenkti. Jei nesusitarsite, atvažiuokite į Vilnių – padėsiu", – ironizavo R.Sinkevičius.
Santykiai nėra įtempti
Negalima būtų teigti, kad tarp uosto ir Klaipėdos yra kokie nors įtempti santykiai, nors uostą ir miestą valdo opozicijoje esančių partijų lyg ir deleguoti atstovai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus atvėrė tarsi naują puslapį tų santykių gerinimo srityje. Jis lankėsi miesto tarybos posėdyje, aiškino jos nariams, kaip svarbu uostui ir miestui geriau suprasti vieniems kitus. Į uosto valdymo struktūras, kaip Uosto taryba ar Uosto plėtojimo taryba įtraukta daugiau miesto atstovų, kad jų nuomonė būtų geriau girdima.
"Mes, Uosto direkcija, o taip pat ir uosto naudotojai turime puikius santykius su miesto savivaldybe. Diskusinių klausimų kyla, tačiau miestas anksčiau ar vėliau patvirtina uostui svarbius vystymo planus", – kalbėjo Uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus.
Iš tokių svarbių planų minėtinas patvirtintas net 6 metus rengtas, strigęs ir vėl prikeltas Klaipėdos laivų remonto bendrovės ir piliavietės teritorijos detalusis planas. Po ilgų svarstymų prieš kelias savaites pagaliau suteiktas leidimas leisti rekonstruoti Pauosčio geležinkelio stotį.
Neblogas bendras Klaipėdos uosto ir miesto darbas yra pritraukiant į uostamiestį kruizinius laivus.
Bendradarbiavimas pasireiškia ir pinigine išraiška. Uosto direkcijos duomenimis, kasmet ji įvairiems su miestu susijusiems projektams skiria apie 8 mln. litų. Kelios dešimtys milijonų litų miestui lieka ir iš gyventojų, kurie dirba uoste, pajamų mokesčio dalies. Vertinama, kad kasmet tiesiogiai iš uosto darbuotojų gauta gyventojų pajamų mokesčių dalis Klaipėdos biudžete siekia apie 30 mln. litų.
Naujausi komentarai