Pereiti į pagrindinį turinį

Gilėja rytinės Baltijos uostų krizė

2024-03-30 16:00

Iš rytinės Baltijos jūrų uostų statistikos dingo Rusijos uostai, kurie ir pačioje Rusijoje dėl suprastėjusios krovos pamirštami.

Srautas: šiemet į Klaipėdos uostą ir iš jo keliauja gerokai didesni sunkvežimiais gabenamų krovinių kiekiai, taip pat susiję ir su Rusija, Baltarusija. Srautas: šiemet į Klaipėdos uostą ir iš jo keliauja gerokai didesni sunkvežimiais gabenamų krovinių kiekiai, taip pat susiję ir su Rusija, Baltarusija.

Baigėsi Baltarusijos „injekcijos“

Šiais metais rytinės Baltijos jūros regione atsirado naujovė, kai tarsi „išnyko“ Rusijos uostai. Apie jų veiklą duomenų nebeteikia ne tik pati Rusija, bet ir rytinės Baltijos šalys. Tik Rusijos jūrų prekybos uostų asociacija pranešė, kad bendra Rusijos uostų krova per 2 mėnesius siekė 139 mln. tonų – 1 proc. buvo mažesnė nei pernai.

Rusijos rytinės Baltijos jūros uostų krova mažesnė maždaug 5 proc. Ypač smarkiai krova krito didžiausiame regione Ust Lugos uoste.

Nors ir vyksta Rusijos puolamasis karas prieš Ukrainą, pernai ir užpernai jos uostų statistika dar buvo palyginti gera.

Uostų veiklos ekspertai mano, kad tokią Rusijos europinės dalies uostų sėkmę galėjo lemti ir Lietuvos valdžios padaryta klaida.

Kai Lietuva atsisakė krauti per Klaipėdos uostą Baltarusijos krovinius, pavyzdžiui, kalio trąšas, jos „nutekėjo“ į Rusijos uostus. Maitinami Baltarusijos krovinių, Rusijos uostai tarsi gavo injekcijas ir jų krova, nepaisant didelių sankcijų, vis tiek augo.

Šiemet sankcijos Rusijos kroviniams, ypač Baltijos jūros regione, jau smarkiau pasijautė. Statistikos nebegražina ir Baltarusijos kroviniai. Jų įsiliejimas į Rusijos uostus daugiausia vyko 2022 m., šiek tiek 2023 m., o šiemet jei jie ir išliko, jau nebekelia Rusijos uostų pliusinės krovos.

Įprasta, kad tiek Rusija, kai krova yra minusinė, tiek ir kiti rytinės Baltijos uostai, kai krova yra minusinė, nenoriai dalijasi statistika. Juo labiau Rusija, kuri iš nesėkmių, kad ir Ukrainos kare, pučia burbulą, tarsi ten viskas būtų gerai.

Pastovumas: jau kelintus metus Klaipėdos uosto krovą gelbsti konteineriai. / V. Matučio nuotr.

Pigių darbuotojų fenomenas

Panašiai 2022 ir 2023 m. elgėsi ir Lietuva. Oficialiai duomenų apie kritusią uostų krovą buvo nedaug. Pateikiant duomenis buvo akcentuojamos pačios teigiamiausios, tarkim, Klaipėdos uosto pusės.

Konteinerių krova tempė ir tebetempia Klaipėdos uostą. Tik skirtingai nei pernai, Klaipėdos uoste atsirado ir jūrų keltais gabenamų arba vadinamųjų ro-ro krovinių augimas. Ryškiau augo grūdų ir kitų žemės ūkio produktų krova.

Jūrų keltais gabenamų krovinių augimas siejamas su Rusija, Baltarusija. Iš Europos šalių per Klaipėdos uostą keliauja nemažai produkcijos, kuri skirta tarsi Vidurinės Azijos šalims, bet pakeliui „nusėda“ Rusijoje.

Kad kroviniai per Klaipėdos uostą sėkmingai keliautų į Rusiją, iš dalies yra pasistengusi ir Lietuvos valdžia. Ji leido į Lietuvą laisvai plūsti pigiai darbo jėgai, tarp jų ir sunkvežimių vairuotojams. Lietuvos vežėjai jais naudojasi siųsdami vežti krovinius į Rusiją, nes lietuviai formaliai kirsti Rusijos sienos negali.

Į Baltarusiją krovinius sunkvežimiais per Lietuvą gabena iš šios šalies plūstelėję darbo migrantai. Pagal oficialius Lietuvos statistikos duomenis, mūsų šalyje jau yra apie 60 tūkst. darbo migrantų vien iš Baltarusijos. Jei net ir 10 proc. iš jų būtų sunkvežimių vairuotojai, 6 tūkst. vairuotojų pakanka, kad kroviniai per Lietuvą sparčiai keliautų į Baltarusiją. Dažnai tie patys baltarusiai veža krovinius ir į Rusiją.

Nemažai baltarusių sunkvežimių vairuotojais dirba ir Lenkijos vežėjų kompanijose. Sausuma per Lenkiją į Baltarusiją ir Rusiją taip pat plūsta dideli krovinių srautai.

Latvijos, iš dalies ir Estijos, uostų krovinių srautai smarkiai sumažėjo. Tai liudija, jog per šias šalis krovinių permetimas sunkvežimiais į Rusiją ir Baltarusiją yra nedidelis. Taip pat šiose šalyse nėra ir darbo jėgos migracijos iš Vidurinės Azijos ir Baltarusijos.

Lietuvos uostų, bent jau šiemet, o Lenkijos šiemet ir pernai, krova augo. Tai leidžia daryti prielaidą, jog pagrindinis Rusijos ir Baltarusijos aprūpinimo maisto ir kitų plataus vartojimo prekių srautas keliauja per šias šalis. Jos, bent jau Europos Sąjungoje, pirmauja ir pagal darbo migrantų samdymą iš Baltarusijos ir Vidurinės Azijos šalių.

2020 m. Klaipėdos uostas per mėnesį kraudavo po 4 mln. tonų, geriausias rekordinis rezultatas – 4,5 mln. tonų, o šiemet vidutinė mėnesio krova – vos 2,876 mln. tonų.

Lietuva lenkia Latviją

Skirtingai nei pernai, pagal dviejų mėnesių uostų krovą šiemet lyderiai yra Lietuvos uostai. Didžiausią, net 15 proc. krovos augimą turi Būtingės naftos terminalas, kuris per du mėnesius krovė 1,555 mln. tonų. Jo krovos nepaveikė ir vasario viduryje įvykęs naftos išsiliejimas prie Būtingės naftos terminalo plūduro jūroje.

Po Būtingės – Klaipėdos uostas su 8 proc. krovos augimu. Jame per du mėnesius krauta 5,752 mln. tonų. Vidutiniškai po 2,876 mln. tonų per mėnesį.

Rezultatas kuklus, prisiminus, kad dar 2020 m. Klaipėdos uostas per mėnesį kraudavo po 4 mln. tonų, o geriausias rekordinis rezultatas – 4,5 mln. tonų per mėnesį. Netgi 2013 m. per mėnesį jau būdavo kraunama po 3,5–3,7 mln. tonų.

Nepaisant kuklios Klaipėdos uosto mėnesio krovos, jis nedaug nusileidžia visiems Latvijos jūrų uostams kartu sudėjus. Latvijos uostai per du mėnesius krovė 6,052 mln. tonų. Rygos uostas krovė 3,156 mln. tonų (mažiau net 12 proc. nei pernai). Ventspilio uostas krovė 1,579 mln. tonų arba net 34 proc. mažiau. Vienintelio Liepojos uosto krova yra teigiama. Jis per du mėnesius krovė 1,317 mln. tonų arba 4 proc. daugiau nei pernai.

Latvijoje jau bene dešimtmetį, o gal ir ilgiau drastiškai krenta Ventspilio uosto krova. Galima netgi teigti, kad pagal krovą tai jau tarsi ir nebėra jūrų uostas. Trąšų, grūdų, naftos, chemijos, jūrų keltų ir kitų produktų krovos terminalus turintis Ventspilis pagal krovą beveik prilygsta Būtingės naftos terminalui, kuris importuoja vienintelį produktą – žalią naftą.

Jei lygintume Lietuvos (Klaipėda, Būtingė) ir Latvijos (Ryga, Ventspilis, Liepoja) uostus, santykis yra 7,307 prieš 6,052 mln. tonų Lietuvos naudai. Latvijos uostuose toliau mažėjo naftos produktų, jūrų keltų krovinių, medienos, durpių.

Rygos uoste visiškai neliko anglių ir kokso, kurių pernai dar krauta 708 tūkst. tonų. Tai įrodo, kad Latvijos uostams rytų tranzito netektis smogė dar netgi labiau nei Klaipėdos uostui.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų