Gimnazijoje – kinų ir lietuvių draugystė

Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos mokiniai susidomėjo Rytų Azija. Beveik šimtas jaunuolių pasirinko mokytis sudėtingos kinų kalbos, o apie šios šalies kultūrą jie sužino iš pačių Kinijos gyventojų lūpų.

Europoje – pirmą kartą

Egzotiškos kalbos gimnazistai mokosi praktiniu būdu. Mat jiems padeda iš šiaurės rytų Kinijos atvykusi studentė Wang Chunyi. Įdomu tai, kad iš savo gimtinės ribų ji iškeliavo pirmą kartą, tad visai nenuostabu, jog dauguma dalykų mūsų šalyje ją stebina.

Tačiau jauna azijietė iš Liaoningo provincijos, Daliano miesto, sako, kad jai čia patinka. 23-ejų atvykėlė nuo rugsėjo gimnazistams dėsto savanoriškai. Smulkutė mergina grožisi europietiška kultūra ir žada čia dar kurį laiką pabūti. Jos sutartis su gimnazija galioja iki birželio pabaigos.

Pozityviai nusiteikusi mergina nuolat šypsosi ir pasakoja mokiniams apie tolimąją Aziją. Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijoje ji atsidūrė neatsitiktinai.

Mokykla bendradarbiauja su Vilniaus universiteto Konfucijaus institutu. Tai pirmas ir didžiausias kinų kalbos ir kultūros centras Lietuvoje, organizuojantis šios šalies akademinius bei kultūrinius renginius.

Veikiausiai jau po mėnesio mokykla turės dar vieną kinų kalbos dėstytoją, todėl užsiėmimų daugės. Šiemet į netradicines pamokas užsirašė per 80 mokinių, kurie suskirstyti į keturias grupes.

Savanoriauja be atlygio

Ir pati mokyklos vadovė Vilija Prižgintienė sakė nesitikėjusi, kad rytietiška kultūra sulauks tokio didelio susidomėjimo.

Daugiau nei valandos trukmės pamokos vyksta kartą per savaitę. Direktorės žodžiais, atvykus dar vienai dėstytojai iš Kinijos, nemokamai mokytis galės ir kitų uostamiesčio mokyklų mokiniai.

Tiesa, tai – kultūros pažinimas "dėl savęs" ir mokiniams nereikės laikyti egzaminų. Esą vieni pamokas rinkosi vedini smalsumo, kiti planuoja apsilankyti egzotiškose Rytų šalyse ar net mato perspektyvų versle.

"Kinija – didžiulių poreikių šalis ir išmokus kalbą atsiveria didelės galimybės plėtoti savo verslą. Apskritai su Vilniaus universitetu bendradarbiaujame jau dešimt metų. Tačiau tik šiais mokslo metais pradėjome dar intensyviau draugauti su jam priklausančiu Konfucijaus institutu. Pas mus atvyko kinų kalbos savanorė, tad vaikai turi unikalią galimybę mokytis. Kita dėstytoja – ne tik gera kinų, bet ir japonų kalbos specialistė veikiausiai pasirodys jau spalį. Mokyklai tai nieko nekainuoja", – džiaugėsi V.Prižgintienė.

Kinija – gyvai

Esą Konfucijaus institutai įsikūrę įvairiuose pasaulio universitetuose ir yra skirti kinų kultūros ir meno sklaidai. Šia proga ketvirtadienį gimnazijoje viešėjo šio instituto atstovai.

Tarp jų – gyvenantys ir dirbantys įvairiuose Lietuvos miestuose kinai. Devynių asmenų delegacija mokiniams pristatė kinų kovų meną, muziką, arbatos gėrimo ceremoniją.

Po svečių pasirodymo vyko dirbtuvės, į kurias įsitraukė ir gimnazistai. Jaunuoliai bandė patys rašyti kaligrafiškai, mokėsi karpinių meno, arbatos ruošimo, tradicinių šokio ir kung fu judesių.

"Pradinis sumanymas buvo kiek kitoks. Turėjo atskristi gausus kolektyvas iš Kinijos, tačiau jie nespėjo susitvarkyti vizų. Bet renginys pavyko ir ateityje, tikimės, kad plėsis už mokyklos ribų. Tai netradicinė patirtis. Kinijos kultūra yra visiškai kitokia nei mūsų, tačiau labai įdomi ir turtinga", – pabrėžė V.Prižgintienė

Pašnekovė užsiminė, kad besimokantys kinų kalbos gimnazistai yra pakviesti per žiemos atostogas atvykti į dviejų savaičių stovyklą Kinijoje. Ten jie galės tobulinti savo žinias.

Be kinų, anglų, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbų, "Ąžuolyno" gimnazijos moksleiviai turi galimybę mokytis ir ispanų.

Pernai su kitais Lietuvos gimnazijų vadovais direktorė pati svečiavosi Rytų Azijoje, susipažino su šalies švietimo sistema. Tiesa, jos žodžiais, dešimt dienų tokiai milžiniško dydžio šaliai kaip Kinija – per maža. "Aplankėme kelias mokyklas, apžiūrėjome Pekiną, Didžiąją kinų sieną. Gaila, kad turėjome tiek nedaug laiko", – užbaigė direktorė.

Patys mokiniai džiaugiasi šia galimybe ir padeda jaunajai mokytojai W.Chunyi apsiprasti su Klaipėda, kuri jai atrodo labai maža. Mat jos, kaip pati įvardijo, "nedideliame" miestelyje gyvena faktiškai visa Lietuva – daugiau kaip du milijonai žmonių.