Žvejyba merdi ir žlunga

Šį kartą prie Žuvininkystės įstatymo pataisų Seime grįžta po to, kai šalies Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo jau priimtą įstatymą. Jame buvo aiškiai prasiskverbę vienos žvejų grupės interesai.

Į Žuvininkystės įstatyme paliktas, o gal ir tikslingai įtrauktas, korupcines schemas buvo bakstelėjęs tiek Seimo teisės departamentas, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Žuvininkystės įstatymą Seimas buvo priėmęs šiemet birželio 30 d.

Jame buvo atmesti beveik visi ne tik teisininkų, bet ir žvejų organizacijų siūlymai.

Tiek praeitoje kadencijoje, tiek šioje iš tikrųjų ne kartą buvo susikryžiavusios ietys dėl Žuvininkystės įstatymo.

Lietuvoje yra susiformavusi ydinga situacija. Baltijos jūroje iš keturių kvotuojamų žuvų rūšių dviejų pagrindinių daugiausia leidžiamų sugauti žuvų kvotų kiekis atiduotas su vienu asmeniu siejamoms žvejybos bendrovėms.

Likę žvejai istoriškai daugiau gaudė menkes, bet jų žvejyba uždrausta. Todėl didžioji Baltijos jūros žvejybos verslo dalis Lietuvoje merdi ir žlunga. Prie to dar prisidėjo ir Seimas, kuris, kaip manoma, ėmėsi stiprinti vieno žvejo „verslo“ pozicijas.

Stebėjosi ir Seimo nariai

Prezidento dekretu, kuris vetavo priimtą Žuvininkystės įstatymą, nepritarta, kad ūkio subjektams būtų sudarytos sąlygos keistis nelygiavertėmis žvejybos galimybėmis išvengiant mokesčių.

Situacija tokia – jei vienas žvejas, turėdamas pernelyg daug žvejybos kvotų, jų neišgaudo, jam buvo sudarytos sąlygomis jomis keistis su kitų šalių žvejais arba perkelti į kitus metus. Taip dauguma vietinių žvejų lieka merdėti, o vienai žvejų grupei sudaromos sąlygos ir toliau „plaukti ant bangos“.

Kodėl toks dėmesys Seime buvo vienai žvejų grupei, belieka tik spėlioti.

Tuo stebėjosi ir patys Seimo nariai.

„Tiek praeitoje kadencijoje, tiek šioje iš tikrųjų ne kartą buvo susikryžiavusios ietys dėl Žuvininkystės įstatymo. Aiškiai matėsi, kad yra Seimo narių, kurie atstovauja verslinei žuvininkystei. Girdžiu tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba fiksavo, jog yra neskaidrios įstatymo pataisos. Komitetas į jas neatsižvelgė ir dabar Seimui siūlo balsuoti už neskaniai kvepiantį įstatymą“, – stebėjosi Seimo narys Povilas Urbšys birželį, kai buvo priiminėjamos pataisos, kurias Prezidentas vetavo.

Žuvininkystės įstatymas vetuotas ir dėl kvotų sistemos vidaus vandenyse, taip pat dėl minimalių kainų už aukcione parduodamas teises į žvejybos galimybes.

Žvejai nustebo ir pasipiktino

Seimo narys Petras Čimbaras jau pasiūlė naujas Žuvininkystės įstatymo pataisas po šalies Prezidento veto. Jo siūlymai apima ne tik šalies Prezidento veto nurodytus tris punktus, bet ir dar per 20 Žuvininkystės įstatymo straipsnių pakeitimų.

Ar prisidengus Prezidento veto nebandoma galutinai sudėlioti įstatymą taip, kad labiausiai atitiktų kokios nors išskirtinės verslo grupės interesus?

Ką mano Baltijos jūroje žvejojančių asociacijų atstovai? Dalis jų buvo nustebę ir pasipiktinę, kad daugybė naujų Žuvininkystės įstatymo pataisų „stumiama“ jų apie tai neinformavus, nesurengus diskusijos.

Nuostabą daugumai žvejų kelia ir tai, kad Žuvininkystės įstatymo pataisas vėl teikia Seimo narys P. Čimbaras, kuris jau prieš tai įrodė, kad nenori girdėti nei žvejų, nei teisininkų argumentų.

„Nuo kada Specialiųjų tyrimų tarnyba imasi ginti vieną ar kitą grupę? Ji turi atstovauti valstybei. Kai iš valstybės dešimtmečius kvotos buvo dalinamos, perparduodamos galimai svetimos šalies verslininkams, Specialiųjų tyrimų tarnybai buvo labai gerai. Kai Kaimo reikalų komitetas tam pasipriešino ir pakeitė, kad kvotas gautų sąžiningi verslininkai, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo atstovauti kažkokiai kitai grupei, kuri galimai įtakoja valstybės lėšas iššvaistyti“, – birželį sakė Žuvininkystės įstatymo pataisų iniciatorius P. Čimbaras.

Po Prezidento veto paaiškėjo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo teisi, o Seimo narys – ne. Bet tuomet neteisiu pasirodęs Seimo narys ir toliau imasi „tvarkyti“ Lietuvos žuvininkystę.

Seime yra teikiamos ir Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės įstatymo pataisos. P. Čimbaro siūlymu pasipiktinę žvejai teigė, kad ministerijos pasiūlymai yra palankesni. Šiuos siūlymus Antikorupcinio vertinimo pažymoje palankiai įvertino ir Seimo teisininkai – siūlymai nesudarantys išskirtinių sąlygų kokiai nors verslo grupei.