Gydė nuo alergijos

Klaipėdietė Vilė (vardas pakeistas, tikrasis – redakcijai žinomas) mamą Klaipėdos Taikos Karalienės globos namuose apgyvendino šių metų vasarį ir iki šiol lanko ją tris kartus per savaitę.

Gegužės pabaigoje Vilė pastebėjo ant mamos nugaros išbėrimą. Praėjo savaitė, išbėrimas plito ir susiliejo į dėmes. Tada dukra apie mamos sveikatos problemą informavo globos namų darbuotojas.

„Praėjo dar savaitė, mačiau, kad bėrimas dar labiau plito, todėl ėmiau klausti įstaigos darbuotojų, kokių priemonių imtasi. Aiškaus atsakymo negavau. Sakė, kad, jų manymu, situacija gerėja. Prašiau padaryti kraujo tyrimą. Tik po pakartotinio prašymo mamai buvo padarytas visas kraujo tyrimas. Prašiau iškviesti dermatologą. Praėjo dar viena savaitė ir vakare, apie 19 val., atėjo moteris, darbuotojai sakė, kad tai – dermatologė. Jokie tyrimai tada nebuvo atlikti, gydytoja pakėlė mamos marškinius, užmetė akį ir pasakė, kad tai – alergija. Jos išrašyti vaistai nuo alergijos nepadėjo, situacija tik blogėjo. Nugara buvo nusėta sukietėjusiais tamsiais plotais, bėrimo dėmės plito į krūtinę“, – pasakojo Vilė.

Dėl įtarimų apie alergiją moteris išgirdo rekomendaciją neduoti mamai makaronų, duonos ir panašių produktų. Toks patarimas ją nustebino – mama maitinama tik trintų daržovių tyrėmis.

Dar po poros savaičių, matydama, kad padėtis nė kiek negerėja, Vilė paprašė vėl iškviesti dermatologę ir padaryti tyrimą.

Žinia šokiravo

Moteris pasakojo, kad ją nustebino darbuotojos klausimas, ar ji sumokės už gydytojos iškvietimą. Vilė priminė, kad už mamos globą ir priežiūrą įstaiga ima visus globojamo žmogaus pinigus.

Pasak Vilės, ir vėl apie 19 val. atbėgusi dermatologė išrašė odos suspensijos, o kitą dieną buvo gauta pasėlio tyrimo išvada – grybelio nerasta.

Praėjo dar viena savaitė, Vilės mamos sveikata vis blogėjo. Taip atėjo liepos pabaiga, globos namų gyventojos bėrimai išplito ant pilvo, rankų, tarpupirščių.

„Esu šokiruota. Užsirašiau mokamai dermatologo konsultacijai internetu. Užpildžiau anketas, atsakiau į daugybę klausimų apie vartojamus vaistus ir kitus duomenis. Išsiunčiau nuotraukas, kurias dariau kas kelias savaites. Gavau šokiruojantį atsakymą – labiausiai tikėtina, kad mano mamai – niežai. Tik po dviejų mėnesių nuo pirmųjų skundų mamai buvo paskirti vaistai nuo niežų. Patikime savo artimuosius įstaigai, kuri už tai gauna įspūdingą sumą, ir tikimės supratimo, dėmesio, globos ir priežiūros. Tokia globa ir priežiūra gali baigtis ir tragiškai, kai gydoma visai ne nuo tų ligų, kuriomis serga globojami garbaus amžiaus žmonės“, – savo laiške Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui rašė klaipėdietė.

Moterį labiausiai šokiravo iš slaugytojos išgirsta žinia, kad šioje globos įstaigoje niežai kamuoja globotinius ir net darbuotojus jau porą metų.

Vilė nesupranta, kodėl apie tai žinantys darbuotojai nepasakė iškart, kodėl leido senyvą moterį gydyti nuo alergijos?

Gavusi internetu konsultuojančio dermatologo išvadas ir vaisto receptą, dukra nusiuntė šiuos dokumentus globos įstaigai ir sulaukė slaugytojos skambučio.

Pasak Vilės, darbuotoja teigė, kad globos namų vadovė už vaistus liepė mokėti jai, nes vaistas – nereceptinis.

Vilė nusprendė ligonių kasose pasitikslinti, ar toks reikalavimas pagrįstas, ir sužinojo, jog globos įstaiga pasiima visą globojamo asmens pensiją, išmokas už globą ir slaugą, todėl turi prisiimti ir visą atsakomybę už tokio žmogaus priežiūrą.

Tik tada įstaigos darbuotojai esą nusileido ir sutiko vaistus pirkti patys.

Liudijimas: niežais buvo užsikrėtę ir globos namų darbuotojai. / Shutterstock nuotr.

Užkratas – jau porą metų

„Mane šokiravo žinia, kad niežai šiuose globos namuose žmones kamuoja jau ne vienerius metus. Iš pokalbio su viena darbuotoja supratau, kad personalas bijo netekti darbo. Taip ir nesureikšmina problemos“, – piktinosi klaipėdietė, pasiryžusi sulaukti aukštesnių instancijų reakcijos į jos laiške išdėstytus faktus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė patikino, kad „duomenų apie užregistruotus niežų atvejus Klaipėdos globos namuose šiuo metu neturi“, ir atkreipė dėmesį, kad NVSC informaciją apie susirgimus niežais teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Tai numatyta Privalomojo epidemiologinio registravimo objektų registravimo ir informacijos apie juos teikimo tvarkos apraše.

Gautą skundą NVSC specialistai tiria, tai yra atliekamas epidemiologinis tyrimas. Atsakymo Vilė tikisi rugpjūčio 22 d.

NVSC atstovai patvirtino, kad konstatavus niežus švietimo ir socialinių paslaugų institucijose turėtų būti vykdomas nuolatinis valymas ir dezinfekcija.

Paklausti, ar globojamų asmenų artimieji turi būti informuojami apie jo užsikrėtimą niežais, NVSC atstovai paaiškino, kad tai turi būti aprašyta globos įstaigos vidaus tvarkose.

Vadino nesusikalbėjimu

Klaipėdos Taikos Karalienės globos namų direktorius Petras Šiurys, pakalbintas apie Vilės mamos istoriją, dėstė, kaip visa tai atrodo įstaigos atstovų akimis bei įrodoma dokumentais.

Jis paaiškino, kad kiekvienas gyventojas turi neapmokamų vaistų limitą. Įstaiga apmoka įsigijimą tų vaistų, kuriuos išrašo įstaigai priskirtas gydytojas. Sutartyje su gyventoju numatoma, kad pasirinktų vaistų įstaiga negali apmokėti.

Direktoriaus manymu, nesusipratimai su globotine ir jos dukra kilo todėl, kad atsakinga vadovo padėjėja dėl ligos porą mėnesių nedirba.

Pasak jo, viskas prasidėjo nuo nesusikalbėjimo.

„Artimieji yra jautrūs. Dukra norėjo, kad vaistai, kuriuos reikia užsakyti ir jie yra pagaminami tik kitą dieną, būtų pristatyti tą pačią dieną. Dėl to nesutarimas ir įvyko. Tuos vaistus kitą dieną mes parvežėme, dukra už juos nemokėjo“, – aiškino P. Šiurys.

Mane šokiravo žinia, kad niežai šiuose globos namuose žmones kamuoja jau ne vienerius metus.

Kai jam skambino globos namų gyventojos dukra, direktorius buvo išvykęs ir negalėjo su ja pasikalbėti. Pasak direktoriaus, komunikacija jau vyksta, o nesusipratimai kilo, kai moteris nesusikalbėjo su slaugytojomis.

Atsakomybė – gydytojai?

Direktorius pripažino, kad problema yra ir ją reikia spręsti. Dabar laukiama NVSC išvados, nes šio centro atliekamas patikrinimas nebuvo įprastas, jis atliekamas skundo pagrindu.

„Yra tiesos pasakyme, kad viskas prasidėjo beveik prieš dvejus metus, kai pas mus iš ligoninės atvyko vienas globotinis. Niežai nuo tada yra, bet problema tai iškyla, tai išnyksta. Ta liga gali būti nematoma iki dviejų mėnesių ir vėl prabusti. Ir mūsų globotinės iškviestos gydytojos išraše teigiama, kad niežų infekcija nėra retas susirgimas. Tai reiškia, kad niežai daug kur pasitaiko, manau, ir ligoninėse. Teko skaityti, kad dėl niežų buvo uždaryti ir kiti šalies globos namai. Pas mus tyrimų dėl niežų atlikta daug, gal net daugiau nei dešimt“, – pripažino globos namų vadovas.

Pasak jo, senolės ligos istorijoje neužsimenama apie alerginę reakciją, o ir globotinės dukros iniciatyva nuotoliu konsultavusio gydytojo išvada nėra kategoriška.

„Liepos 16 d. iš medicinos įstaigos gavome laboratorinio tyrimo išvadą, kad niežų nerasta. Todėl slaugytojos suabejojo, kad tai gali būti kita liga. Mes privalome vadovautis gydytojų išvadomis. Patys negalime imtis atsakomybės dėl gydymo ar diagnostikos. Nesame specialistai, turime sutartį su vieno sveikatos centro dermatologais, juos kviečiame ne pirmą kartą, ją jie išrašo, tuo privalome ir gydyti. Reikėtų klausti gydytojos, kodėl ji nenustatė niežų“, – paaiškino P. Šiurys.

Įtaria ir artimuosius

P. Šiurys pernai spalį pasirašė dokumentą „Dėl globos namų infekcijų kontrolės tvarkų aprašų papildymo“, kuris rodo, kad panašių aprašų būta jau ir anksčiau, dar 2023 m.

Direktorius atviravo, kad pirmą kartą globos namuose pasireiškus niežams, aiškintasi, kaip su jais kovoti. Pasirodo, dėl šios ligos į globos namus buvo atvykę kontrolieriai.

„Vos kyla problema, iškart užsižiebia raudona šviesa, ir visi žino, kad į tą kambarį negalima eiti. Darbuotojai dėvi žiurstus, pirštines, naudojamos visos priemonės, kad ir jie būtų apsaugoti. Neturime atskiro infekcinio skyriaus. Pagal mūsų algoritmą, kai tik atsiranda ligos proveržis, mes uždarome namus, uždraudžiame lankymą, ir tai jau teko ne kartą daryti, bene tris kartus buvome uždarę globos namus. Sunkiausiai valdoma niša – pacientų ir jų artimųjų kontaktas. Turime arba uždaryti visus globos namus, nes artimieji nėra atsakingi, jiems negalioja mūsų įsakymai, taip jie gali pernešti niežus. Galime saugoti globotinius įstaigos viduje, bet neapsaugosime jų nuo išorinio poveikio“, – pasakojo direktorius, dalindamasis savo įtarimais, kad niežus į globos namus galėjo ne kartą atnešti globotinių artimieji.

Kai apserga vienas žmogus, izoliuojamas visas kambarys, lankyti neleidžiama ir kitų kartu gyvenančių žmonių.

P. Šiurys pasakojo, kad, siekiant didesnio komforto gyventojams, jiems priskiriami tie patys darbuotojai. Kasdien bendraudami su tais gyventojais jie gali labiau pastebėti globotinių sveikatos pokyčius.

Informacija ir faktai

Niežai – tai parazitinė odos liga, kurią sukelia smulkios niežinės erkės Sarcoptes scabiei va. hominis. Jos įsirausia į paviršinius odos sluoksnius ir ten gyvena, dauginasi, maitinasi, deda kiaušinėlius, sukeldamos intensyvų niežulį, odos pažeidimus ir bėrimus. Liga yra itin užkrečiama ir lengvai plinta artimo fizinio kontakto metu bei dalijantis asmeniniais daiktais. Niežų pradžia gali būti nepastebima, negydoma liga sukelia rimtų komplikacijų. Asmeninė higiena yra svarbiausias veiksnys – rekomenduojama reguliariai praustis, keisti ir skalbti drabužius, patalynę bei rankšluosčius ne žemesnėje kaip 60° C temperatūroje. Darbovietėse (pvz., darželiuose, mokyklose, globos namuose) ypač svarbu greitai identifikuoti ir gydyti užsikrėtusius asmenis, kad būtų išvengta ligos protrūkių.