Per paskutinį dešimtmetį Klaipėdoje investuotojai ir miesto valdžia dėjo dideles viltis į milžiniškus ir brangius projektus. Dauguma jų taip ir liko popieriuje, kai kurie netgi ir po pompastiško pristatymo.

Bendrovė pabėgo

Lygiai prieš 10 metų Klaipėdoje, Minijos gatvės ir Jūrininkų prospekto sankirtoje, tuščioje laukymėje turėjo atsirasti plieno konstrukcijų gamykla. Amerikiečių bendrovė „Peninox Baltika“ kalbėjo apie milijonines investicijas ir 300 naujų darbo vietų klaipėdiečiams.

Įdomu tai, kad tuo metu Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) jau praktiškai veikė ir derėjosi su pirmaisiais investuotojais, tačiau amerikiečių kažkodėl nesudomino mokestinės lengvatos. Jie sumanė įsikurti miesto žemėje, o ne LEZ‘e.

Pasak tuometinėje Klaipėdos apskrities administracijoje aukštas pareigas ėjusio valdininko, žemės nuomos klausimai „Peninox Baltika“ buvo sutvarkyti žaibiškai, aktyviai tarpininkaujant Ūkio ministerijai.

Tame sklype, kur turėjo iškilti gamykla, iškilmingai kirpta juostelė, ateities kartoms įbetonuota kapsulė su pranešimu apie čia atsirasiančią gamyklą. Tačiau ta kapsulė liko vienintelis liudijimas apie ketinimus statyti įmonę, kuri taip ir neatsirado.

Bendrovės „Peninox Baltika“ direktorės pareigas ėjusi dabartinė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė teigia, kad ši amerikiečių bendrovė, turėjusi didelių planų, jų neįgyvendino ne tik Klaipėdoje.

„Statybų technologijos Amerikoje ir Europoje skiriasi iš esmės. Tai galbūt ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko amerikiečiai čia nesiryžo pradėti gamybos. Jie planavo, kad Klaipėdoje bus tik gamyba, o distribucinius sandėlius pavyks įkurti Vokietijoje ir Italijoje. Galiausiai šiai bendrovei Amerikoje nebuvo suteikta reikiamo dydžio paskola, ir po trejus metus trukusių žvalgybų buvo atsisakyta ketinimų įžengti į Europą“, – daug žadančių planų žlugimą prisiminė J.Simonavičiūtė.

Vieta, kur kažkada pompastiškai įbetonuota „Peninox Baltika“ kapsulė, turi naują viziją – čia bus pastatytas tardymo izoliatorius.

Kaulai sėkmės neatnešė

Prieš 5 metus investicijų grupei „Invalda“ priklausanti bendrovė „Klaipėdos konditerija“ iškėlė gamybą iš miesto centro į naujas patalpas, o senoje vietoje nusprendė įkurti viešbutį.

Archeologai, pradėję kasinėti 52 arų buvusio saldainių fabriko plotą, aptiko pačios seniausios Klaipėdoje reformatų bažnyčios liekanas. Tyrinėtojai tuomet surado ne tik XVI a. paklotus pamatus, plotelį autentiškų bažnyčios grindų, bet ir 182 buvusios bažnyčios šventoriuje palaidotų garbių miestiečių palaikus.

Tuomet visuomenininkai ir religinės bendruomenės pasipiktino, kad ant kapinių bus pastatytas viešbutis. Nepaisant triukšmo, pastatas atsirado. Tačiau liko nepabaigtas, jį teko užkonservuoti ir laukti geresnių laikų.

Kai kurie miesto politikai mano, kad saldainių fabriko teritorijoje pradėtas realizuoti projektas bus baigtas. Čia esą tik laiko klausimas.

„Riverside“ pamirštas

Visai netoliese, už Jono kalnelio, turėjo iškilti ir gyvenamųjų namų kvartalas, vadinamasis „Riverside“. Visuomenei pristatyti gražūs projektai, pradėti pardavinėti būstai. Tačiau projektas taip ir nerealizuotas. Sumanymą esą sustabdė pinigų stygius.

„Manau, kad jie per brangiai sumokėjo už sklypą. Užklupus krizei, ekonominiai kaštai nebepasiteisino“, – svarstė savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

„O kodėl sustojo “Gandrališkių„ statybos? Puikus projektas, beveik pusė teritorijos jau užstatyta, bet viskas nutraukta, nes nutrūko finansavimas. Per išpūstas kainas šiandien Klaipėdoje neparduota apie pusė tūkstančio naujos statybos butų. Iki šiol tušti stovi trys daugiaaukščiai prie prekybos centro BIG, keli daugiaaukščiai Taikos prospekte, naujas namas Minijos gatvėje priešais “Progreso„ gamyklą. Butų yra, tik žmonių perkamoji galia neleidžia jų įsigyti“, – įsitikinęs buvęs uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius, kuriam vadovaujant pradėta daugelis šių projektų.

Apleido spirito gamyklą

Priešais Klaipėdos koncertų salę Šaulių gatvėje buvusį spirito gamyklos pastatą naujam gyvenimui prikelti planuota, kai dar krize nė nekvepėjo.

„Man didžiausią apmaudą kelia, kad ant pastato stogo tebeauga beržai. Buvo architektūrinis konkursas, išrinktas geriausias variantas. Bet viskas stovi, o juk šiam projektui pajudėjus turėjo atsigauti ir gretimas kvartalas. Buvo numatyta statinio restauracija su pritaikymu naujai paskirčiai. Ir viskas sustojo ne todėl, kad idėjų pritrūko. Tiesiog investuotojai nusprendė neinvestuoti“, – apgailestavo Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika.

Sumokėjęs milijoną – apsigalvojo

Už Labrenciškių, šalia medelyno, turėjo iškilti beveik pusantro šimto individualių namų kvartalas su vaikų darželiu ir net mokykla bei kitais visuomeniniais pastatais.

Aukcionas įvyko, ir net buvo paskelbtas jo laimėtojas – klaipėdietis vienos bendrovės savininkas ir vadovas. Klaipėdos miesto savivaldybei jis sumokėjo apie milijoną litų pradinį įnašą.

„Mes labai džiaugėmės ir laukėme, kada bus sumokėta likusi dalis, tačiau investuotojas paskaičiavo, kad šis detalusis planas nepateisina jo lūkesčių. Nes ten nebuvo numatyta didinti užstatymo plotą. Ir jis atėjo pas mane nuleidęs galvą. Sako, mere, aš labai atsiprašau, bet likusių pinigų – apie 16 mln. litų – neketinu jums mokėti. Jis teigė peržiūrėjęs verslo planą ir nusprendęs, kad už tokią kainą jam neapsimoka investuoti į gyvenamuosius namus. Tą įmokėtą milijoną jis paliko kaip kompensaciją miestui už sužlugdytas viltis“, – prisiminė buvęs meras R.Taraškevičius.

Trinyčiai – karo laukas

Greta senamiesčio stūksojusi „Trinyčių“ gamykla viliojo ne vieną investuotoją ir su tuo plotu sietos įvairiausios fantazijos.

„Trinyčių kvartalo detalusis planas, mano įsitikinimu, padarytas ne statyboms, o tam, kad plotas būtų brangiai išpardavinėtas dalimis. Nes labai tiksliai buvo suskaičiuoti kvadratai, kiek ir ko galima būtų pastatyti bei kiek pelno tai atneštų. Verslininkams akyse mirguliavo tik litai ir doleriai. Bet atėjo toks laikas, kai visi suprato, kad parduoti nepavyks, nes tiek ir perkančiųjų nėra“, – pasakojo K.Macijauskas.

Trinyčių kvartalas, milžiniška patraukli teritorija, užimanti maždaug 5 ha, šiandien primena karo lauką. Kada jis bus sutvarkytas, nežinia. Neoficialiais duomenimis, šios teritorijos užstatymu domisi didžiulė pasaulinio lygio kompanija. Yra sumanymas toje buvusio fabriko laukymėje atkartoti Klaipėdos senamiestį. Tai dar viena graži idėja, kuri taip ir gali likti tik popieriuje. Nes visiškai neaišku, ar investicijos atsipirks.

„Klaipėdoje džiaugiamės bent tuo, kad čia sėkmingai veikia laisvoji ekonominė zona. Bet, manau, ir kitur reikalai pajudės. Kol mums jūros dar kas nors nenusausino, gerai gyvensime“, – įsitikinęs K.Macijauskas.

Kainas laiko bankai

Norinčiųjų statyti ir investuoti į nekilnojamąjį turtą prieš sunkmetį buvo labai daug. Tačiau statytojų lūkesčiai nebuvo pagrįsti ekonomine logika.

Rinkos analitikai įsitikinę, jog yra vilties, kad ankstesni projektai pajudės ir neliks tik popieriuje. Dauguma didesnių ikikriziniu laikotarpiu pastatytų, bet neparduotų kvartalų atsidūrė po bankų sparneliu. Dabar bankai sprendžia, ką toliau daryti. Kaip žinoma, kainų kartelės nuleisti jie neketina, bent jau kurį laiką. Bankai linkę laukti.

Analitikų teigimu, rinkos korekcija Klaipėdoje nebuvo tokia žymi, kokios tikėtasi, tad daugelio objektų kainos liko gerokai didesnės ir nepatrauklios pirkėjams.

Geros valios ketinimai:

Memelio miesto projektas

Naujas Muzikinis teatras

Senosios skerdyklos atstatymas

Viešbučio „Viktorija“ rekonstrukcija

Buvusio dujų fabriko atgaivinimas

Kino teatro „Aurora“ atgimimas