„Labai prašytume Ekonomikos komiteto ir Seimo narių, kad vis dėlto būtų atsižvelgta į visos Vakarų Lietuvos prašymą ir Palangos oro uosto tūpimo-kilimo takas būtų įtrauktas į rekonstrukciją panaudojant DNR lėšas 2021 metams“, – Seimo Ekonomikos komitete teigė Š. Vaitkus.

„Tam dalykui oro uostai ruošėsi ilgą laiką, yra pasirengę visą reikiamą techninę dokumentaciją, išsiėmę statybos dokumentus. Kiek mane pasiekė informacija, jau yra pradėtos viešųjų pirkimų procedūros“, – pridūrė jis.

Anot mero, ekspertų vertinimu, jei nebūtų atlikti kapitalinio remonto darbai, takas tarnautų ilgiausiai dar vienerius metus.

„Vėliau iškyla grėsmė, kad vieno iš tarptautinio oro uosto Lietuva neturėtų, kol nebūtų rekonstruotas takas. Tai nėra šiaip noras, bet yra grėsminga situacija. Oro uostai yra pasiruošę visiškai per 2021 metus įgyvendinti šį planą. Mums labai būtų tinkamas laikas 2021 metai, nes su aviacija dabar yra prastai, labai nesitrukdytų ir skrydžiams“, – teigė Š. Vaitkus.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad pakilimo takas yra svarbus visam Vakarų Lietuvos kraštui.

Tai nėra šiaip noras, bet yra grėsminga situacija.

„Tai yra labai puikus nutūpimo takas toms investicijoms, kurios į Klaipėdą, Vakarų kraštą ateina, todėl ši logistinė grandis yra ypač svarbi. (...) Tai nėra investicija į vieną iš oro uostų, tai investicija į Lietuvos ekonomikos potencialo stiprinimą“, – sakė V. Grubliauskas.

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis sakė, kad oro uostai šiam projektui yra visiškai pasiruošę, trūksta tik finansavimo.

„Oro uostai yra pasiruošę tiek iš techninės pusės, tiek iš kitų resursų pusės. 2019 metais vėl atlikome tyrimus tūpimo-kilimo tako ir situacija parodė, kad ji yra itin prasta. Yra parengta visa techninė dokumentacija. Šiandien yra paskutinė diena teikti pasiūlymus rangovams dalyvauti šiame projekte. Tikimės sausio pirmą savaitę išstatyti potencialius rangovus į eilę“, – teigė jis.

Anot M. Gelžinio, šio projekto įgyvendinimui trūksta dar 18 mln. eurų iš 24 mln. eurų.

Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento vadovė Zita Dubickienė posėdyje teigė, kad lėšų būtų galima numatyti nebent iš valstybės biudžeto.

„Susisiekimo ministerija iš savų finansavimo šaltinių tokių galimybių neturi, nes tokiais ištekliais nedisponuoja. Įvertinant tą poreikį, būtų prašymas numatyti valstybės biudžete“, – sakė Z. Dubickienė.

Finansų ministerija tuo tarpu atkerta, kad tokios galimybės dėl pablogėjusios ekonominės situacijos nėra.

„Tikrai buvo nagrinėjamas klausimas dėl Palangos oro uosto rekonstravimo, tačiau pagal 2021-2027 metų investicijų programą, tiek iš Ekonomikos gaivinimo priemonės nėra galimybės finansuoti, todėl galėtų būti finansuojama tik valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau dėl pasikeitusios ir neapibrėžtos finansinės ekonominės situacijos didinti valstybės biudžeto asignavimus artimiausiu metu nėra galimybės“, – sakė ministerijos Trumpalaikio investicijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Alicija Penkovskaja.

„Kaip ir buvo nagrinėjama skirti lėšų iš DNR plano, tačiau jis netinkamas finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad planuojama peržiūrėti DNR planą, tai gali būti, kad nagrinėsime šį klausimą dar kartą“, – pridūrė ji.

Seimo Ekonomikos komitete nuskambėjo siūlymas ateityje peržiūrėti virtualių oro linijų kūrimui skiriamas lėšas ir skirti dalį jų Palangos oro uosto pakilimo tako rekonstrukcijai.