„Grigeo Klaipėda“: dėl nevalytų nuotekų atsakomybė krenta buvusiems vadovams

„Grigeo Klaipėda“ paskelbė bendrovės sudarytas komisijos tyrimo išvadas, kuriose teigiama, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į įmonės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, o jais – į Kuršių marias.

Išvadose teigiama, kad veiksmai ir sprendimai, dėl kurių dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vandens“ nuotekų tinklus, didžiąja dalimi buvo atlikti tuo laikotarpiu, kai įmonei vadovavo V. Beržonskis, o gamybos vadovo pareigas užėmė Jonas Garalis.

Dabartinis „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas, generalinio direktoriaus pareigas einantis nuo gruodžio pradžios, tikina nežinojęs apie į Kuršių marias leidžiamas nevalytas nuotekas.

„Kol kas mums ir patiems daug klausimų kelia kokie buvo motyvai leisti biologiškai neapdorotas nuotekas, kai bendrovė dirbo pelningai“, – pranešime sakė T. Eikinas.

Kol kas mums ir patiems daug klausimų kelia kokie buvo motyvai leisti biologiškai neapdorotas nuotekas, kai bendrovė dirbo pelningai.

Bendrovės pranešime pažymima, kad tiek V. Beržonskis, tiek J. Garalis iš „Grigeo Klaipėdos“ buvo atleisti 2019 metais. „Grigeo Klaipėda“ ir jos tiekėja „Algol Chemicals“ iš buvusių vadovų bei kitų asmenų teisme reikalauja atlyginti maždaug 1,6 mln. eurų žalą.

Išvadose taip pat teigiama, kad iš „Grigeo Klaipėdos“ teritorijos nėra vamzdžio, vedančio į Kuršių marias.

Gamyklos nuotekos buvo surenkamos ir pumpuojamos į Dumpiuose esančius įmonės nuotekų valymo įrenginius, iš kurių apvalytos nuotekos susiliedavo į bendrą srautą su „Klaipėdos vandens“ išvalytomis nuotekomis ir dar 10 kilometrų tekėjo uždaru kanalu į marias.

Vidinė komisija padarė išvadą, kad „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų dalis bendrame „Klaipėdos vandens“ nuotekų kiekyje per 2012-2019 metų laikotarpį sudarė 4,2-7 procentus.

Klaipėdos prokuratūra praėjusį mėnesį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas atliekas į Kuršių marias.

Šiuo metu tyrime iš viso įtariami šeši fiziniai asmenys, iš kurių keturi – dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo, du – dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje.

Prokuratūros atstovai BNS teigė, kad visi įtariamieji ėjo vadovaujančias pareigas įmonėje.

T. Eikinas BNS yra patvirtinęs, kad teisėsauga jam yra pareiškusi įtarimus, tačiau nekomentavo, kokiame ikiteisminiame tyrime ir kuo konkrečiai jis įtariamas.

Prokurorų teigimu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra sakęs, kad žala gamtai dėl „Grigeo Klaipėdos“ taršos gali siekti 60 mln. eurų.

„Grigeo Klaipėda“ praėjusią savaitę pranešė prašanti Aplinkos apsaugos departamento įvertinti žalą, kad galėtų ją atlyginti.