Gyvenimas - už vieną rublį

Teisingai sakė klaipėdiečiai signatarai, kad mūsų gyvenimas per penkiolika Nepriklausomybės metų pasikeitė kaip naktis ir diena. Ir tik aklas to nemato, o kurčias negirdi. Tačiau vieno dalyko - eilių niekas net nesiruošia panaikinti. Tik didina jų ilgį ir skaičių. Nestovėti eilėje - daug kam neįkandama prabanga.

Laukia tautiečiai eilėse, kol grąžins žemę ar pastatus arba išmokės už juos kompensacijas. Bergždžiai tikisi jaunos neturtingos šeimos sulaukti savivaldybės būsto ar lengvatinių kreditų butams įsigyti. Nors tos eilės - dar pusė velnio. Jose bent fiziškai nereikia stovėti.

Tačiau žmonės valandas laukia paštuose, kol susimokės komunalinius mokesčius, nes bankuose tai padaryti per brangu. Nutįsusios eilės prie valdiškų okulistų, stomatologų kabinetų ar šeimos gydytojų durų.

Eitum žmogus į privačias klinikas, bet ten už kiekvieną pirstelėjimą trauk iš piniginės litus. Penkiolika metų reformuojama sveikatos apsauga. O ji tebestovi dar vis, nors pelėsiais ir kerpėm apaugus. Teneužpyks klasiko gerbėjai.

Valdžiai atrodo, kad eilių dar per maža. Ir sugalvoja pakeisti vairuotojų pažymėjimus. Prigalvoja visokiausių kvailysčių prašymo formoje. Pavyzdžiui, savo parašą turi suraityti įgalioto policijos komisariato darbuotojo akivaizdoje.

Turi vėl pasitikrinti sveikatą. Nubėgti į banką ir sumokėti valstybinę rinkliavą. Žinoma, reikės porą sykių užsukti pas fotografą.

Po to valandas laukti Eismo priežiūros skyriuje, kol pasikeisi pažymėjimą. Jei neturi laiko - pirk eilę.

Smulkiems sukčiams valdžia sudaro sąlygas uždarbiauti. O gal remia smulkųjį verslą?

Rašytojas Ramūnas Klimas prieš 24 metus apsakymu „Kiečius, mėnulio šviesa ir Portveinas po rublį dvi“ išmokė tautą šio verslo. Ten pasakojama apie du alkoholikus - Kiečių ir Portveiną, po rublį dvi kapeikas pardavinėjusius eiles prie alubario.

Dabar alubariai pustuščiai. Žmonės nebeturi laiko ten vaikščioti, nes nebeišlenda iš eilių, kurias daugina mūsų biurokratai. Ir pinigų alui neturi, nes išleidžia visokioms valstybės ir bankininkų sukurtoms rinkliavoms.

Ir gerai. Mažiau gers - mažiau sirgs. Sumažės eilės valdiškose poliklinikose - nereikės ir sveikatos apsaugos reformos pabaigti.

Kaip būtų gražu, jei visuomenė surinktų parašus ir priverstų Seimą išleisti įstatymą, kad kiekvienas klerkas, surikiavęs žmones į eilutes, turėtų trejus metus kiekvieną šeštadienį po dvi valandas atstovėti kokioje nors beprasmiškoje eilėje.