Jau septintas pamestinukas

Pastarąjį kartą signalas, kuris medikus įspėjo, kad gyvybės langelyje paliktas kūdikis, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuskambėjo daugiau nei prieš metus.

Šeštadienį 22.20 val. jis pasigirdo vėl.

Per minutę atskubėję ligoninės darbuotojai ten rado 6–7 parų naujagimį berniuką.

Vaikas buvo tvarkingai aprengtas, tačiau alkanas. Motinai čia palikusiai savo vaiką baudžiamoji atsakomybė negresia.

Ir jei ji persigalvotų ir norėtų paliktą kūdikį susigrąžinti, tai ji gali padaryti per tris mėnesius.

Pasak Vaiko teisių apsaugos tarnybos, šiemet tai jau septintas naujagimis Lietuvoje, paliktas gyvybės langelyje.

Pagarsėjo visoje Lietuvoje

Gyvybės langelis – speciali kapsulė ligoninės pastato sienoje, kur galima anonimiškai palikti vaiką.

Gyvybės langelis Klaipėdoje atsirado prieš dešimtmetį. Pirmasis mažylis čia buvo paliktas lygiai po metų.

Palikus kūdikį, automatiškai įsijungia šviesa, o budintis personalas netrukus paima vaiką.

Gyvybės langeliai šalyje atsirado prieš 11 metų, Klaipėdoje – prieš dešimtmetį.

Pirmasis mažylis čia buvo paliktas lygiai po metų.

Per tą laiką čia buvo palikti tik keli naujagimiai. Tačiau džiaugiamasi ir tuo, nes jų gyvybės buvo išgelbėtos.

Gyvybės langeliai pasiteisino, nes iki tol mažylius palikdavo tiesiog prie priėmimo skyriaus durų ar daugiabučio laiptinėje.

O pernai pavasarį vaikutis buvo paliktas prie darželio tvoros, tiesiog ant žemės.

Jo gyvybę pavyko išgelbėti jį radusios Klaipėdos universitetinės ligoninės slaugytojos Jūratės Rekašienės dėka.

Moteris tada, kol laukė greitosios medikų, savo kūnu šildė sušalusį mirštantį naujagimį.

Šis kilnus moters poelgis pagarsėjo visoje šalyje. Šiandien jos išgelbėtas mažylis auga naujoje jį mylinčioje šeimoje.

Per tuos 11 metų, kai Lietuvoje atsirado gyvybės langeliai, ten palikta apie 100 naujagimių.

Maždaug kas šeštą mažylį, atsitokėję, ką padarė, susigrąžino jų biologiniai tėvai, kiti buvo įsivaikinti.

Teisė žinoti – svarbesnė?

Prieš penkerius metus Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas Lietuvai siūlė atsisakyti gyvybės langelių.

Esą tai pažeidžia vaiko teisę žinoti jo biologinius tėvus, atimama teisė į giminaičių globą, pažeidžiamos tėvystės teisės.

Pabrėžta, kad labai svarbu vaikui žinoti savo kilmę, o gyvybės langelyje palikto vaiko teisė žinoti tėvus suvaržoma.

Tačiau Lietuvoje gyvybės langelių panaikinimo klausimas net nesvarstytas.

Tuometė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė atsisakė tai padaryti, nes, pasak jos, išgelbėtos gyvybės yra svarbesnės nei paliktų vaikų teisė suaugus sužinoti, kas jų biologiniai tėvai.

Iki gyvybės langelių atsiradimo Lietuvoje per metus vidutiniškai būdavo nužudoma 6–9 nepageidaujami naujagimiai.