Bendrame jūrų kapitonų ir Klaipėdos gydytojų, kurie specializuojasi jūrinėje srityje, susitikime nuspręsta, kad jūrininkų pirminiam medicinos parengimui skiriama per mažai dėmesio.

Laivuose – žalingos sąlygos

Jūrininkų ligoninėje įvyko Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos ir už jūrininkų mediciną atsakingų institucijų vadovų susitikimas.

„Jūrininkų ligoninė išlaiko pirminę jos paskirtį – medicininę pagalbą pirmiausia teikti jūrininkams“, - pastebėjo Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga. Jis pakvietė jūrų kapitonus aktyviau sportuoti, dalyvauti kasmetiniame dviračių žygyje nuo Jūrininkų ligoninės per visą miestą iki pietinės jo dalies.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje yra užregistruota beveik 14 tūkst. jūrininkų. Per metus šioje ligoninėje profilaktiškai patikrinama per 5,5 tūkst. jūrininkų.

Pastebėta, kad tarp jūrininkų dažniausiai vyrauja širdies ir kraujagyslių ligos, nemažai ir sergančiųjų prostatos, endokrinologinėmis ligomis, cukriniu diabetu.

Laivuose sklindančios elektromagnetinės bangos, triukšmas, vibracija daro poveikį jūrininkų sveikatai.

Gydytojų reisai

Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos nariai dauguma vyresnio mažiaus žmonės ir puikiai mena tuos laikus, kai laivuose dar plaukiojo gydytojai. Gydytojų darbas laivuose puikiai parašytas laivyno bocmano Rimanto Ragaišio knygoje „Reisai baltais chalatais“. Joje prisiminimais dalinosi patys laivyno gydytojai.

Deja, nuo 2002 metų gydytojų Lietuvos laivuose buvo atsisakyta. Kaip suteikti pirmąją medicinos pagalbą, slaugyti susirgusį jūrininką gydytojai konsultuoja iš kranto telefonu.

Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius prisiminė, kaip jam plaukiojančioje bazėje „Stasys Girėnas“ teko dirbti kartu su gydytoju Romualdu Skačkausku. Šis gydytojas nuo 1962 metų dirbo laivuose, buvo vadinamas vyriausiuoju Lietuvos laivyno gydytoju, nors oficialiai pareigos buvo Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas laivynui. Jis formavo ir siuntė kitus gydytojus į reisus. Taip pat jis ilgą laiką vadovavo Klaipėdos jūrininkų sveikatos tikrinimo centrui.

Dabar moko jūrininkus, kaip suteikti pirmąją medicinos pagalbą nelaimės atveju.

Jūrininkai neatvirauja

Šiuo metu Jūrininkų sveikatos centrui vadovauja gydytojas Valdas Kuolas, pats septynerius metus dirbęs gydytoju jūriniuose laivuose.

Jis jūrų kapitonams papasakojo apie juokingus, kartais netgi neįprastus atvejus laivuose.

Anot V.Kuolo, problemų yra jau pradinėje būsimų jūrininkų rengimo stadijoje. Į jūrininkų mokyklas pakliūva studentai turintys rimtų sveikatos sutrikimų.

„Lietuvos Aukštosios jūreivystės mokyklos, Klaipėdos universiteto Jūrų instituto studentai, Laivininkų mokyklos kursantai turėtų praeiti medicinos komisiją pirmaisiais mokslo metais, nelaukiant laiko kai jiems reikia išplaukti į praktiką“, - pastebėjo V.Kuolas.

Jis prisiminė ne vieną atvejį, kai prieš reisą tikrinant sveikatą paaiškėja, jog būsimasis laivavedys yra daltonikas.

„Kaip gali dirbti laivavedys, ar laivų mechanikas neskirianti spalvų. Juk šie žmonės būna atsakingi už laivo įgulos saugumą?“, - klausė V.Kuolas. Jis pripažino, kad sunkiausia būna pasakyti jūrininkui, kad jis dėl sveikatos sutrikimų nebegalės plaukti į jūrą. Kasmet būna ik 20 tokių atvejų.

„Jūrininkai linkę sveikatos sutrikimus slėpti, kai kada griebiasi netgi gudrybių – gydosi namuose, slepia išrašus. Kritiniai atvejai apie vieno ar kito jūrininko sveikatos būklę dažnai paaiškėja po išsamesnių tyrimų“, - pastebėjo V.Kuolas.