Į koronaviruso spąstus patekusi šeima: esame tarsi niekas

Sistema neveikia?

Trijų vaikų mama Lina (pavardė neskelbiama remiantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatomis), pasakodama savo šeimos ligos istoriją, tik patvirtina, kad šalyje veikianti sistema absoliučiai nepajėgi susitvarkyti su koronaviruso pandemija.

"Virusas į mūsų šeimą atėjo rugsėjo pirmosiomis dienomis. Prieš pat rugsėjo 1-ąją dukra vieną naktį nakvojo draugės namuose. Rugsėjo 2-ąją vaikas lengvai pakosėjo. Sulaukėme draugės mamos skambučio, kuri pranešė, jog jai nustatytas koronavirusas. Mane pribloškė tai, kad kontaktą su sergančiu žmogumi turėjusiems asmenims testai daromi iš karto, o visi kiti šeimos nariai paliekami likimo valiai", – pasakojo moteris.

Tris vaikus auginanti moteris dirba vaikų darželyje, tad darbe ji galėjo užkrėsti ir visą būrį mažamečių.

"Testų Raseiniuose tuo metu niekas nedarė, teko važiuoti į Kauną. Mano dukrai iš karto buvo paskirtas laikas pasitikrinimui. O aš, jos mama, kaip "antrinis kontaktas" net nebuvau įtraukta į sąrašą patikrai. Dukrai nebuvo aukštos temperatūros, laikėsi 37,5 laipsnio temperatūra, bet ji tai pakildavo, tai nukrisdavo. Pasiteiravau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kaip man elgtis? Buvo atsakyta, kad galiu eiti į darbą. Nesuvokiama. Aš paskambinau darbdaviui ir paaiškinau situaciją. Nuspręsta, kad dirbsiu nuotoliniu būdu", – teigė moteris.

Varė dirbti

Moteris stebėjosi ne tik sveikatos apsaugos, bet ir "Sodros" sistema.

"Šeimos gydytoja susisiekė su "Sodra" ir išgirdo, kad tokiu atveju neišduodamas nedarbingumo pažymėjimas, nes motina tėra "antrinis kontaktas". Esą vaikas jau didelis, gali būti saviizoliacijoje pats vienas ir laukti tyrimo atsakymų. Vadinasi, veikiausiai užsikrėtęs asmuo turi žingsniuoti į darbą ir toliau platinti virusą mažamečiams ir darbovietės kolegoms", – stebėjosi moteris.

Valstybinėms institucijoms mes esame tik statistiniai vienetai.

Moteriai teko sakyti, kad jai aukšta temperatūra, tik tokiu atveju ji sugebėjo gauti nedarbingumo pažymėjimą.

"Dar vienas momentas, kuris stebino, – jei testas neigiamas, žinutę gauni į mobilųjį telefoną, o jei teigiamas – reikia jo ieškoti elektroninėje e. sveikatos sistemoje. Mums atsakymas buvo atsiųstas 20 valandą vakare. Tai gerai, kad pasitikrinau, o šiaip mums niekas net nebūtų skambinęs ir pranešęs. Vadinasi, nežinodamas, sergi ar ne, eitum į darbą?" – nuomonę išsakė moteris.

Raseiniškiai tirtis dėl viruso visą rugsėjį buvo priversti važinėti į Kauną, nes punktas Raseiniuose atsirado tik rugsėjo pabaigoje.

Užsikrėtė visi artimieji

Linos namuose – ne tik trys vaikai, bet ir jos priešpensinio amžiaus tėvai.

"Susirgome visi. Tėvelis ir mama jau vyresnio amžiaus. Mama yra dirbanti pensininkė, tėvui dar nėra pensinio amžiaus, jis dirba. Visi gyvename nuosavame name, išvengti užkrato nepavyko. Mes visi susirgome kas tris dienas. Bent man savaitę buvo dingusi uoslė. Kitiems šeimos nariams šie simptomai nepasireiškė. Visi kiti sirgo be didesnių komplikacijų. Tris dienas visiems laikėsi temperatūra, pakildavo iki 38,5 laipsnio. Bet ji pati vėl nukrisdavo", – pasakojo moteris.

Lina su vaikais apsigyveno antrame namo aukšte, o tėvai įsikūrė pirmajame.

"Tačiau sunkiausia yra psichologinė būsena. Jei tarp simptomų minima, jog gali prasidėti dusulys, gali skaudėti krūtinę, to ir lauki, oi kaip lauki. Iš išgąsčio viskas paaštrėja. Kone pusantro mėnesio pragyvenus tarp keturių sienų, iš tiesų norisi paklausti: kur sveikatos ministro Aurelijaus Verygos reklamuoti psichologai? Kokia psichologinė pagalba Raseiniuose? Mes bent šeši žmonės namuose. O ką daryti vienišam žmogui? Tokiu atveju saviizoliacija gali būti nepakeliama", – pasakojo raseiniškė.

Į lauką – pasirodyti policijai

Šeimą maisto produktais aprūpindavo kaimynai. Jokie maisto prekių kurjeriai po raseiniškių kiemus nevažinėja.

"Jei nori užsisakyti maisto per kurjerį, turi nuvažiuoti į automobilių aikštelę, pats atsiimti siuntinį. Niekas po namus nevežioja. Gerai, kad kaimynai geri. Bet buvo ir tokių, kurie nerdavo į kambarį, kai tik kuris nors iš mūsų į daržą išeidavo nusiskinti vaisių ar uogų", – šypsojosi moteris.

O štai policijos pareigūnai, atvykę patikrinti, kaip laikomasi saviizoliacijos reikalavimų, nustebino Liną.

"Kitiems sergantiesiems užtekdavo prieiti prie lango. Parodydavo asmens pažymėjimą pareigūnams, ir šie paprašydavo nusiimti kaukę. O štai man teko išeiti į lauką. Tą dieną kaip tik buvo aukšta temperatūra. Po to kilo protrūkis Raseinių policijos komisariate. Ką aš žinau, o gal nuo manęs užsikrėtė pareigūnas? Stebina tokios tvarkos", – konstatavo moteris.

Po ligos – be pajamų

Moteris atskleidė ir kitą pandemijos pasekmių pusę. Mažo miestelio gyventojams toks išbandymas smogia dar ir žiauriais nepritekliais.

"Mane išgelbėjo darbdavio geranoriškumas. Aš bent galėjau dirbti iš namų. O mano tėčiui, kuris komunaliniame ūkyje dirba vos pusę etato, po nedarbingumo laikotarpio pajamos sudarė 180 eurų. Va, ir pragyvenk, jei nori, su tokiais pinigais. Tėvelis negauna dar pensijos", – liūdnai kalbėjo moteris.

Moteris skaičiavo, kokias pajamas iš viso šeima gauna, jei patenka į uždarą pandemijos ratą. Paaiškėjo, kad jos yra apgailėtinos.

Išbandymai: koronaviruso gniaužtuose izoliaciją kenčianti šešių asmenų šeima papasakojo, ko gali tikėtis kiti, kovosiantys su šia liga, – pinigų stygius, psichologinė įtampa ir valdžios abejingumas. / Evaldo Šemioto nuotr.

"Anksčiau už vaiko priežiūrą nedarbingumo laikotarpiu buvo mokamas 80 proc. atlyginimas. O dabar juk temoka 65 proc. Jei aš pati nebūčiau susirgusi, o būtų sirgęs tik vaikas, būčiau galėjusi gauti vos 14 dienų nedarbingumo jo slaugai. Ne daugiau. Jei vaikas serga toliau, daryk, ką nori, turi eiti į darbą", – apmaudą liejo mama.

Laukia pakartotinių tyrimų

Atgal į visuomenę raseiniškių šeima galės sugrįžti tik tuomet, kai visiems šeimos nariams du kartus iš eilės bus patvirtinti du neigiami tyrimų atsakymai.

"Vienas tyrimas pasitaiko, jog būna neigiamas, o antras kažkodėl vėl yra teigiamas. Žinau vieną raseiniškį, kuris jau 51 dieną vis dar izoliacijoje. Niekas Raseiniuose iš sergančiųjų nesiveržė net balsuoti, žmonės labai nusivylę. Raseiniuose nėra daug žmonių su aukštuoju išsilavinimu ir ne daug kas skaito valstybės dokumentus. Informacijos trūksta, paaiškinti niekas nesugeba. Beje, per visą laiką, kol mūsų šeima sirgo, mes taip ir nesulaukėme specialistų skambučio ir klausimo, kaip jaučiamės. Niekam mes nerūpime. Valstybinėms institucijoms esame tik statistiniai vienetai",– tikino moteris.

Antras grėsmingas momentas, apie kurį prabilo raseiniškė, – žmonių apatija.

"Aš tikiu, jog Raseiniuose yra tokių, kurie nevažiuoja tirtis, nes bijo izoliacijos mėnesiui ar dar ilgesniam laikotarpiui. Ir tai yra baisu. Užkratas gali ir toliau tyliai plisti. Antras momentas – ne visi turi automobilius, net ir darbdavio užregistruoti tyrimui jie neturi kuo nuvykti. Girdėjau tokių pareiškimų, jog važiuos tirtis tik tuomet, kai bus simptomų", – pasakojo moteris.

Raseiniškių šeimai pasisekė – prieš pat savaitgalį jie sulaukė pranešimo, kad jų tyrimai yra neigiami.

Tačiau dėl to paties viruso teks tirtis dar kartą ir tik sulaukus dviejų neigiamų atsakymų bus galima konstatuoti, kad kova su liga šiai šeimai baigta.