Kone parą lėktuvu trukusi kelionė iš Kopenhagos į Palangą paženklinta ugnimi, panika, nepasitenkinimu ir melu.

Nesitikėjo išgyventi

Ilgąjį savaitgalį iš Kopenhagos į Palangą turėjusiame skristi lėktuve kilo gaisras, kurį užgesino vienas iš keleivių.

Klaipėdietis Nojus, tapęs įvykių liudytoju, "Klaipėdai" pasakojo buvęs sukrėstas ne tik po incidento paskleistu melu, bet ir atsainiu oro bendrovės požiūriu į keleivius ir jų patirtus sukrėtimus.

Kovo 12 d. 21.45 val. iš Kopenhagos (Danija) oro uosto pakilęs SAS lėktuvas buvo vos tik pradėjęs skrydį, kai keleivių salone pasklido degančių laidų tvaikas o netrukus pasirodė liepsna.

"Per garsiakalbius jau buvo pranešta, kad galima atsisegti saugos diržus. Lėktuvas buvo pakilęs virš jūros. Staiga pajutome degančios izoliacijos kvapą, – kraują stingdantį įvykį prisiminė 24 metų klaipėdietis Nojus. – Netrukus po plastiko apdaila salono lubose plykstelėjo ugnis. Keleiviai ėmė panikuoti."

Vaikinas pasakojo, kad stiuardesė skubėjo žmones vesti į salono galą. Viena jauna moteris esą taip išsigandusi, kad atsitūpė už paskutiniojo keleivio krėslo ir prapliupo rauda. Moterį guodė ne tik jos vyras, bet ir mažas vaikas.

"Tuo metu skridome virš jūros. Buvau įsitikinęs, kad žūsime. Su draugu Tomu spėjome ir atsisveikinti", – apie savo potyrius pasakojo vaikinas.

Nojus tikino, kad greičiausiai į netikėtą situaciją sureagavo jo 30-metis kolega. Esą vyras pašoko, nuplėšė plastikinę apdailą ir, čiupęs gesintuvą, užgesino liepsną. Salonas skendėjo dūmuose, gerkles graužė degusio plastiko smarvė.

Neleido išlipti iš lėktuvo

"Kol lėktuvas nusileido, mergina laikė pridėjusi ranką prie tos vietos, kur dar neseniai degė laidai, bandydama suvokti, ar nėra grėsmės dar kartą plykstelėti liepsnai. Matėme, kaip ji bijojo, visas jos veidas trūkčiojo nuo susijaudinimo. Po ketvirčio valandos lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas Malmės oro uoste."

Klaipėdietis pasakojo, jog didžiąją keleivių dalį sudarė lietuviai.

Nojus piktinosi, kad nusileidus lėktuvui keleivių išlaipinti neskubėta.

"Lėktuvas buvo pilnas gaižių dūmų, varikliai veikė dar apie 15 minučių, tačiau išleisti laukan mūsų niekas nesiteikė. Žmonės labai bijojo. Stiuardesė aiškino, kad vis dar neatvyko autobusas mūsų paimti. Kalbėta ir apie tai, kad oro uostas užrakintas", – piktinosi klaipėdietis.

Katastrofos išvengusio lėktuvo keleiviai ir įgula Malmėje laukė apie tris valandas.

Autobusas nelaimingojo reiso keleivius atgal į Kopenhagą išvežė jau naktį. Čia žmonėms buvo suteikta nakvynė viešbutyje.

Palangą šio reiso keleiviai pasiekė šeštadienį.

Papiktino neteisybė

Nojų, kaip ir kitus šio reiso keleivius, papiktino SAS atstovų elgesys.

"Maža to, kad negavome jokios kompensacijos, mes išgirdome akivaizdžią netiesą. Kompanijos darbuotojai mums pareiškė, kad gaisrą lėktuvo salone likvidavo komanda, tačiau aš pats mačiau, kaip 30-metis mano kolega darbavosi gesintuvu. Kai apie tai pareiškėme kompanijos atstovui, jis priėjo prie gaisrą užgesinusio vyro, paspaudė jam ranką ir padėkojo. Beje, klaidinga informacija vėliau paskleista ir oficialiai. Kai prašnekome apie patirtą sukrėtimą ir pareiškėme, kad dėl to buvome priversti pirkti vaistų, mums buvo atsakyta, kad skrydį sutrukdė viso labo techninės kliūtys", – pasakojo klaipėdietis.

Vaikiną piktino kompanijos atstovo cinizmas. Vyras esą ironiškai pareiškė, kad nieko baisaus neatsitiko, lėktuvas sėkmingai nusileido.

Švedijos oro gelbėjimo tarnybos atstovė Katarina Leijonberg oficialiai pranešė, jog kol kas neaišku, dėl ko lėktuve kilo gaisras. Ji tvirtino, jog gaisrą sutramdė įgulos nariai. Vėliau žinios patikslintos, jog liepsna plykstelėjo dėl trumpojo laidų jungimosi.

Skrydį atidėjo dukart

Nemažai laiko drauge praleidę keleiviai prisiminė, kad tas pats lėktuvas praėjusį pirmadienį dėl techninių kliūčių neišskrido iš Palangos į Kopenhagą. Varikliai jau buvę paleisti, tačiau lėktuvas net nepradėjo skrydžio. Netrukus varikliai buvo išjungti, o keleiviai paprašyti išlipti. Jie iš Palangos į Kopenhagą išskraidinti tik antradienį.

Viena keleivė tikino, kad praėjusį trečiadienį tas pats lėktuvas neišskrido iš Kopenhagos.

Trejus metus Norvegijoje dirbantis ir panašiais skrydžiais iš darbo namo bei atgal keliskart per mėnesį skraidantis Nojus sakė anksčiau nesusimąstęs, kokie nesaugūs yra skrydžiai.

Palangos oro uosto direktorės pavaduotojas Alfonsas Vaišnora prisiminė, kad praėjusią savaitę dėl techninio lėktuvo gedimo vienas SAS lėktuvas tikrai neišskrido.

"Nors panašūs atsitikimai nėra dažni, tai nėra jokia sensacija. Technika genda. Per metus tokių atsitikimų būna keli. Yra buvę, kai ir pakilę lėktuvai grįžta", – tikino A.Vaišnora.

Nepatvirtintais duomenimis, gaisras kilo lėktuve "ATR-42-500".

Leidosi ant pilvo

Prieš keletą metų SAS kompanija turėjo daug nuostolių dėl lėktuvų "Dash 8-400" gedimo.

2007 m. rudenį SAS aviakompanijos lėktuvai "Dash 8-400" patyrė tris kritiškus važiuoklės gedimus, dėl kurių vos neįvyko tragiškos nelaimės.

Tų metų rugsėjo 12-ąją Vilniaus oro uoste avariniu būdu ant pilvo nusileido lėktuvas, skridęs iš Kopenhagos į Palangą. Nutūpęs orlaivis parvirto ant dešiniojo šono, nuvažiavo nuo tūpimo tako ir sustojo žolėje šalia jo. Tąkart niekas iš 48 keleivių nenukentėjo. Šiuo reisu skrido Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas bei Palangos savivaldybės delegacija. Tąkart keleiviams buvo išmokėtos nemenkos kompensacijos.

Prieš tai rugsėjo 9-ąją panaši avarija buvo įvykusi Danijos Alborgo oro uoste. Orlaivis "Dash 8-400" nusileidęs nuvirto ant sparno, lėktuvo variklis palietė žemę ir užsidegė, niekas iš 73 keleivių rimtai nenukentėjo.

Spalio pabaigoje "Dash 8-400" nuvažiavo nuo nusileidimo tako Kopenhagos oro uoste. Iš Norvegijos miesto Bergeno skridusiame lėktuve buvo 40 keleivių, tarp jų – du kūdikiai, ir keturi įgulos nariai. Nė vienas iš jų rimčiau nenukentėjo.