Didelių ir svarbių pokyčių laukianti istorinė Klaipėdos dalis – Senojo turgaus teritorija – tapo ne vien miesto valdžios, projektuotojų, bet ir miestiečių reikalu. Bene pirmąkart taip aktyviai į planavimo procesus įsitraukę klaipėdiečiai turėjo puikią galimybę pasisakyti, kaip, jų akimis, turėtų kisti šis uostamiesčio kvartalas.

Kūrybinių dirbtuvių tęsinys

Dar rugsėjo pabaigoje surengto technologijų ir verslo festivalio "InNovaCamp" metu architektų urbanistų komanda – Justina Muliuolytė, Tadas Jonauskis bei Martynas Marozas – kvietė bendruomenę, verslininkus, Senojo turgaus atstovus, politikus, architektus bei kitus miesto planavimu besidominčius miestiečius dalyvauti kūrybinėse turgaus ir aplinkinių jo teritorijų scenarijų dirbtuvėse.

Vietoje brėžinių pasitelkę mobilų maketą specialistai tuosyk ragino visus norinčiuosius kurti kvartalo veidą, tam tikriems objektams parenkant vienokią ar kitokią vietą, pridedant papildomų ar, priešingai, kai kurių atsisakant.

Į tradicinę senamiesčio turgaus šventę praėjusį šeštadienį užsukę lankytojai sulaukė šių kūrybinių dirbtuvių tęsinio: galėjo išvysti jau apibendrintus, išgrynintus ankstesniojo renginio rezultatus – makete pateikta Senojo turgaus kvartalo viziją. Jos pagrindu architektų urbanistų komanda planuoja parengti veiksmų planą, kuriame bus apibrėžti investicijų prioritetai, įgyvendinimo etapai ir infrastruktūros poreikiai.

Regi stiprų komercinį centrą

"Siekdami išsiaiškinti visus poreikius, rugsėjį su miestiečiais, teritorijų naudotojais, verslininkais, savivaldybės atstovais, kitais specialistais eskizavome įvairius Senojo turgaus kvartalo variantus. Sukūrėme šešis įmanomus scenarijus, vėliau apibendrinome žmonių pageidavimus ir lūkesčius. Nors šie scenarijai atrodė gana skirtingi, iš principo dominavo panašūs kriterijai, vertybės", – kalbėjo J.Muliuolytė.

Anot pašnekovės, pirma, kas buvo pripažinta vienareikšmiškai, jog turi išlikti tiek pati turgavietė, tiek istorinė Turgaus aikštė.

"Kadangi senamiestyje nėra stipraus komercinio centro, būtent turgus galėtų būti plėtojamas kaip tokio pobūdžio objektas. Įvairios parduotuvėlės, turgaus halė galėtų tapti tais traukos elementais, kurie čia viliotų žmones apsipirkti. Tad vienas svarbiausių tikslų – kad būtų išlaikyti ne tik esami prekeiviai, bet ir pritraukiama naujų", – kalbėjo pašnekovė.

Neatsitiktinai ir prieš porą mėnesių vykusių kūrybinių dirbtuvių metu nemažai klaipėdiečių pasisakė, jog Senasis turgus galėtų tapti savotišku turgapoliu – šiuo metu bene didžiausius pirkėjų srautus sutraukiančio prekybos centro konkurentu.

Atgimtų istorinis objektas

"Senojo turgaus teritorijoje žmonės pirmiausia pageidavo patrauklių viešųjų erdvių, didesnės jų funkcinės įvairovės, patogių privažiavimų", – vienus aktualiausių bendruomenės poreikių įvardijo J.Muliuolytė.

Tad miesto savivaldybės užsakymu kvartalo strategiją kuriantiems specialistams šie kriterijai ir tapo svarbiausiu atspirties tašku.

"Akcentavome viešųjų erdvių jungtį su senamiesčiu, jų pritaikymą įvairioms funkcijoms, pradedant komercine ir baigiant gyvenamąja, taip pat – senamiesčiui būdingą užstatymą, išskirdami smulkesnius sklypus bei mažesnius objektus. Be to, aikštėje siūlome atkurti istorinį šulinį, kuris galėtų tapti šios miesto dalies išskirtiniu akcentu, nauja traukos vieta", – pasakojo J.Muliuolytė.

Kultūrinių erdvių poreikiui specialistai taip pat siūlo išnaudoti aikštės galimybes.

"Turgaus metu joje galima naudoti prekybinius paviljonus, kurie turėtų būti mobilūs, lengvai sandėliuojami, o kitu metu joje galėtų vykti įvairūs kultūriniai renginiai", – įvardijo pašnekovė.

Gyventojai neabejingi

Teatralai, galerininkai, kiti kultūrininkai, specialistės žodžiais, galėtų įsikurti viename Turgaus aikštės pastatų, kuriame šiuo metu pardavinėjamos konfiskuotos kontrabandinės bei kitos prekės.

"Šis statinys gali būti renovuojamas, keičiamas, be to, naudojamas ne tik kaip kultūrinis, bet sykiu kaip komercinis objektas", – kalbėjo J.Muliuolytė.

Specialistų parengtos kvartalo vizijos pristatyme klaipėdiečiai taip pat buvo kviečiami diskutuoti, galėjo pateikti savo pasiūlymus anketose ar surašyti savo nuomones specialiuose lipdukuose. Tad projektą jo rengėjai dar koreguos, papildys.

"Džiugu, kad esminių pasipriešinimų nebuvo, nors renginyje dalyvavo kiek kitokia auditorija nei rugsėjį. Šįkart sulaukėme nemažai pačių kvartalo gyventojų, tikrųjų turgaus pirkėjų.

Senamiestyje prioritetą skiriame pėstiesiems ir nemažai diskutavome, ar tai būtų patogu, siūlėme tam tikrus transporto privažiavimo, laikymo sprendinius – pavyzdžiui, kad būtų įrengta mažiau automobilių statymo vietų pačiame senamiestyje, istorinėje miesto dalyje, o tam skirti kitas aplinkines, didesnes gatves, kaip antai Galinio Pylimo, Tiltų, Pilies. Štai diskusijose dalyvavę Galinio Pylimo gatvės gyventojai piktinosi siūlymu čia įrengti papildomų automobilių statymo vietų, tačiau iš esmės visas problemas galima išspręsti, pasirinkus tinkamus gatvės profilius", – aiškino pašnekovė.

Laukia nauji etapai

Senojo turgaus teritorijos strategiją generuojantys specialistai savo darbo vaisius netrukus pristatys ir savivaldybės atstovams. J.Muliuolytė neabejoja, jog po diskusijų su politikais, valdininkais kardinalių vizijos pokyčių turėtų nebūti.

"Bet kokiu atveju tam tikrus dalykus turi spręsti specialistai, tačiau jie gali įtikinti miestiečius tokių sprendimų teisingumu", – mano pašnekovė.

Kitas architektų urbanistų laukiantis etapas – sudėlioti prioritetinius akcentus, nuo ko ir kaip šių numatytų pokyčių imtis.

"Šiuo metu pristatome tai, kas labiausia atitiktų paprastų gyventojų, verslo, teritorijos naudotojų bei pačios miesto valdžios poreikius. Kiek vėliau tai bus detalizuojama konkrečiais skaičiais, tankumu, aukščiais ir panašiai", – kalbėjo J.Muliuolytė.