"Alkanų" žvejų antplūdis

Savaitgalį Kuršių mariose buvo tiršta valtelių, iš kurių žvejai gaudė starkius.

Šiuo metu kimba itin daug mažų starkių – po 20–30 cm ilgio. Tačiau šias žuvis gaudyti galima, jei jos nemažesnės nei 45 cm. Vienos žvejybos metu galima pagauti ne daugiau nei tris tokias žuvis.

Ne paslaptis, senesni žvejai į savo valtis pasiima rankines mėsmales, kuriomis iš karto pagautą starkį sumala ir su faršu grįžta į krantą.

Tačiau žvejai šio reikalavimo nesilaiko.

"Sekmadienį pro mūsų katerį praplaukė du vyrai guminėje valtyje. Jie iš marių traukė starkius vieną po kito ir kišo į maišą be jokios atrankos. Paklausiau: "Seneli, ar valgyti neturi ką?" O jis man aiškino, kad tos žuvys ilgesnės nei 45 cm. Tačiau aiškiai mačiau, kad taip nėra. Akivaizdus brakonieriavimo pavyzdys", – dėstė Gintaras (vardas pakeistas – A.D.).

Tokiu gyvosios gamtos niokojimu pasipiktinęs klaipėdietis paskambino aplinkosaugininkams, kurie patarė jam priplaukti arčiau ir pilietiškai pasakyti, kad taip daryti negalima.

"Pasakiau, kad toks variantas netinka. Aš noriu iškviesti aplinkosaugininkus, kurie patikrintų, kokia ten situacija iš tikrųjų. Tai man jie atsakė, kad tokių galimybių neturi. Kitaip tariant, aplinkos apsaugos darbuotojai nereagavo. Tai ką turėjau tada daryti? Ar pats dėl žuvų turėjau konfliktuoti su tais žmonėmis, kad man būtų iškviesta policija?" – retoriškai klausė Gintaras.

Brakonierių virtuvės užkulisiai

Veiksmas vyko Kuršių mariose, vietoje, kurią žvejai vadina 14-uoju kilometru. Savaitgalį čia ir prie Kiaulės Nugaros buvo tiršta valčių.

Anot klaipėdiečio, kai kurie žvejai atvirai brakonieriavo.

"Ne paslaptis, senesni žvejai į savo valtis pasiima rankines mėsmales, kuriomis iš karto pagautą starkį sumala ir su faršu grįžta į krantą. Joks gamtos saugotojas neprikiš, kad jie brakonieriauja. Kiek kartų aplinkosaugininkus apie tai įspėjome, tai jie tik padėkojo, ir viskas", – piktinosi klaipėdietis.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas pripažino, kad yra girdėjęs apie mėsmales valtyse, bet nėra fiksavę tokių atvejų.

"Tos kalbos jau sklinda kelerius metus, bet nieko panašaus reidų metu neteko aptikti. O reidus vykdome nuolat. Sekmadienį sučiupome vieną tokį brakonierių, kuris buvo pagavęs 4 starkius, mažesnius nei 45 cm. Bauda už vieną šią žuvį – 145 eurai. Tai išties nemaži pinigai. Ir žvejai tą žino, bet vis tiek rizikuoja", – pasakojo V.Marozas.

Dažniausiai nusižengia senjorai

Anot pašnekovo, aplinkosaugininkai turi ne vieną valtį, kurią naudoja reiduose, ir nors jos nežymėtos, žvejai tarpusavyje susisiekia, praneša apie patikrinimus, ir brakonieriai neleistinu laimikiu skubiai atsikrato.

"Būna ir taip, kad pagautus mažus starkius žvejai laiko tinklelyje vandenyje. Ir nors jie būna gyvybingi, mes vis tiek skiriame baudą, kad jie gaudė tas žuvis, bet neskaičiuojame žalos gamtai. Ir sekmadienį, ir praeitą savaitę fiksavome pažeidimų. Mes reaguojame į visus signalus", – tikino V.Marozas, nors pilietiški žvejai pasakojo priešingai.

Paprašytas apibūdinti statistinį brakonierių, aplinkosaugininkas sakė, jog dažniausiai tai – pensinio amžiaus klaipėdietis, kuris puikiai žino visas žvejybos taisykles, bet jų nepaiso.