Į žvejybą su liniuote

Į viešumą iškilusi diskusija dėl žvejybos pokyčių įrodo, kad itin svarbūs valdžios sprendimai yra priimami „buldozeriniu“ principu, mažai ar visiškai nediskutuojant su mokslininkais, viešojo sektoriaus žmonėmis ir kitais tiesiogiai valdantiesiems nepriklausančiais žmonėmis.

Tą įrodo iš esmės planuojamas keisti aplinkos ministro įsakymas „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“.

Pakeitimai apima iki 10 punktų, Jie susieti su beveik visomis Lietuvoje gaudomomis žuvimis. Iš esmės diegiamas pagrindinis ir aplinkos požiūriu pakankamai humaniškas žvejybos būdas, kurio tikslas – pagavus būtina kone kiekvieną žuvį paleisti.

Netgi palyginti nedidelę vertę turinčioms žuvims planuojama įvesti jų sugavimo kiekio apribojimus tiek pagal dydį, tiek pagal vienetus.

Numatyta, kad pagavus mažesnes arba didesnes žuvis privaloma jas iš karto paleisti atgal į tą patį vandens telkinį. Nurodyta, kad žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo.

Tai reiškia, kad eidamas į žvejybą žvejys mėgėjas be meškerės, papildomų kabliukų ar plūdės, privalės neštis ir liniuotę, kad skubiai ir tiksliai galėtų pamatuoti, kokią žuvį galima pasiimti, o kurią būtina paleisti, kad inspektoriui patikrinus negautų baudos.

Siekis: Lietuvoje planuojama apriboti gaudyti pernelyg dideles lydekas. / „Klike.net“ nuotr.

Saugos ir invazines žuvis

Žuvininkystę ir vandens aplinką Lietuvoje tiriantys Gamtos tyrimų centro, kuris yra Vilniuje, ir Klaipėdos universiteto mokslininkai ichtiologai pateikė su valdžios pozicija dėl mėgėjiškos žvejybos prasilenkiantį pareiškimą.

Jame dėstoma, kad „darant bet kokius mėgėjiškos žvejybos pakeitimus turi būti aiškiai suformuluotos pakeitimų priežastys, tikslai, siūlomų taikyti priemonių efektyvumas“. Pakeitimai turintys būti aiškiai pagrįsti mokslinių tyrimų rezultatais ar panašios praktikos taikymo kaimyninėse šalyse analize. To Aplinkos ministerijos siūlyme dėl mėgėjiškos žvejybos pakeitimų esą nepadaryta.

Mokslininkams į akis labiausiai krinta tai, kad Lietuvoje rengiamasi saugoti svetimų kraštų žuvis, tokias kaip karpiai, amūrai ar plačiakakčiai, nes šioms žuvims nustatyti sugavimo apribojimai pagal kūno ilgį.

Mokslininkai mano, kad svetimų kraštų, arba kitaip invazinėmis žuvimis, laikomos rūšis turi būti gaudomos be jokių apribojimų.

„Karpiai, baltieji amūrai ir margieji plačiakakčiai daro reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos vandens augalams ir gyvūnams, blogina vandens telkinių ekologinę būklę. Šiltėjant klimatui, šių rūšių neigiamas poveikis tik stiprės“, – savo pareiškime teigė Lietuvos ichtiologai.

Nelogiški dydžio ribojimai

Pastebima ir tai, kad reguliuojant mėgėjišką ir verslinę žuvininkystę Lietuvoje trūksta nuoseklumo. Vien mėgėjiškos žvejybos taisyklės per pastaruosius 10 metų buvo keičiamos daugiau nei 30 kartų.

Kaskart keičiant taisykles atnešama daugybė painiavos. Žvejams mėgėjams esą sunku įsiminti nuolatinius pakeitimus, kurių per metus būna 3–4, o kartais ir daugiau. Mokslininkų ichtiologų vertinimu, dėl dažnų ir skubotų taisyklių keitimų atsiranda daug nelogiškų ir taisytinų nuostatų.

Kaip pavyzdys paminėta tai, kad tarp būtinai privalomų paleisti žuvų įrašyti margieji upėtakiai. Mokslininkų vertinimu, to daryti nėra tikslo, nes šios žuvies rūšių populiacija Lietuvoje yra gera, į vandens telkinius kasmet išleidžiama apie 100 tūkst. šių upėtakių jauniklių. Tai iki šiol neva kompensuodavo tuos upėtakių praradimus, kurie būdavo dėl mėgėjiškos žvejybos.

Žvejams mėgėjams sunku įsiminti nuolatinius Žvejybos taisyklių pakeitimus, kurių per metus būna 3–4, o kartais ir daugiau.

Kai kurioms žuvims, tokioms kaip lydekos, sterkai, ešeriai, mokslininkai ichtiologai siūlo iš viso panaikinti planuojamą įvesti didelio dydžio žuvies sugavimo ribas.

„Draudimas paimti žuvis neduos efekto, nes gaudomos, paleidinėjamos ir vėl gaudomos didžiosios žuvys anksčiau ar vėliau vis tiek žus“, – svarstė mokslininkai.

Jų nuomone, sterko maksimalaus dydžio ribojimas tuose vandenyse, kur jie natūraliai nesiveisia, iš viso esantis beprasmis, nes šių žuvų populiacija palaikoma tik dirbtinai jas veisiant. Mokslininkų vertinimu, tiek lydekų, tiek ešerių populiacija Lietuvoje esanti gera, todėl papildomi jų didelio dydžio reguliavimai esantys pertekliniai.

Lietuvoje įsigalėjo praktika, kai įvedant žvejybos reguliavimus nėra detaliai analizuojama patirtis šalia esančiose kitose šalyse, kur žuvų populiacija yra panaši. Manoma, kad Lietuvos atveju ypač naudinga būtų analizuoti Latvijos ir Lenkijos mėgėjiškos žvejybos reguliavimo pavyzdžius.