Uostamiesčio kapinėse norima sumažinti neprižiūrimų kapaviečių skaičių. Ateityje jų sąrašai bus skelbiami viešai. Miesto valdžia taip pat prabilo, kad reikėtų įvesti naujas kapinių madas – įrengti skandinaviško stiliaus.

Kelia rūpesčių kaimynams

Klaipėdos miesto kapinių tvarkos pokyčiai vakar pristatyti Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams.

„Kartą per metus stengiamės įvertinti visas kapavietes. Fiksuojame, ar šios yra prižiūrimos. Jei randame apleistą, ieškome atsakingo asmens. Tai milžiniškas darbas, jei įvertinsime teritoriją, kurią prižiūrime“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė.

Pasak jos, būna atvejų, kai nepavyksta surasti atsakingų asmenų arba šie nereaguoja į prašymą aptvarkyti kapavietę. Pakeitimuose yra numatyta, kad tada jų sąrašai būtų viešinami. Atsakomybę už kapavietę galėtų prisiimti ir kiti žmonės, įvykdę tam tikras procedūras.

„Gal pamatę sąrašą žmonės kapavietes prižiūrėtų geriau. Bent želdinius išsikirstų, nušienautų. Niekas nesako prižiūrėti kažkaip ypatingai“, – dėstė vedėja.

Sužavėjo kapinės Švedijoje

Z.Stankienė atkreipė dėmesį, jog terminai, per kuriuos būtų nustatoma, kad kapavietė neprižiūrima ir surandamas naujas atsakingas asmuo, netrumpi.

Jei kapas toliau liktų apleistas, jį aptvarkytų kapinių prižiūrėtojai. Lėšos tam skiriamos iš savivaldybės biudžeto.

Tvarkos pakeitimuose reglamentuotas ir statinių įrengimas kapinėse. Pasiūlymus teikė patys kapinių lankytojai. Numatyta, kad statiniai turi atsirasti tam skirtame plote ir negali trukdyti kaimynams, įrengiami takeliai privalo būti viename aukštyje su jau esančiaisiais.

„Tikrai niekas nedetalizuoja, kokie statiniai turėtų būti įrengti, iš kokių medžiagų. Svarbiausia, kad viskas būtų tvarkinga ir netrukdytų kitiems“, – pabrėžė vedėja.

Posėdžio metu Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila domėjosi, ar savivaldybė gali keisti kapinių madas.

„Lankiausi Švedijoje. Ten yra paminklai, tarp pastarųjų – takeliai ir visur pasodinta žolė. Ar būtų galima taip pakoreguoti kapinių madas pas mus? Būtų paprasčiau prižiūrėti ir apleistus kapus“, – dėstė tarybos narys.

Idėją bandys pritaikyti

A.Vaišvila atkreipė dėmesį, kad nereikėtų iš karto imtis drastiškų veiksmų. Pirmiausia tokią idėją būtų galima įgyvendinti viename kvartale.

„Manau, kad jame paminklai neturėtų būti aukšti – iki 1,2 metro“, – tvirtino pirmininkas.

Tarybos narė Lilija Petraitienė atkreipė dėmesį, kad tikros katalikės lietuvės, kurios prižiūri kapus, baigia išmirti. Jaunimas išvažiuoja į užsienį ir to daryti nebelieka kam.

„Toks siūlymas yra ateities ateitis“, – teigė politikė.

Z.Stankienė aiškino, kad želdinių sodinimas kapinėse yra reglamentuotas Želdinių įstatyme. Paminklams reikalavimus gali numatyti savivaldybė.

„Lietuvoje kapavietė suteikiama nemokamai. Žmonės jas įrengia ir visai šeimai. Žinoma, galima įgyvendinti šią idėją kvartale, laidojant neatpažintus žmones“, – tvirtino vedėja.