- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keičiamas Jūros aplinkos apsaugos įstatymas, kurio tikslas įteisinti naujus stebėjimus Baltijos jūroje.
Nauji ES reikalavimai
Naujoje įstatymo redakcijoje atsirado dvi naujos sąvokos – dėl jūros aplinkos būklės, bei jos apsaugos tikslų.
Iš įstatymo išplaukia bendra išvada, kad jūros aplinka blogėja dėl žmogaus veiklos poveikio, todėl atsiranda papildomos išlaidos jos analizei. Geros jūros aplinkos būklės reikalaujanti 2008 m. ES Jūros strategijos pagrindų direktyva su naujausiais jos 2017 m. pakeitimais.
Priėmus Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus numatyta, kad Aplinkos ministerija turės parengti „papildoma stebėsenos programą, skirtą nuolat vertinti jūros aplinkos būklę“.
Taip pat turės būti parengti geros Baltijos jūros aplinkos būklės kriterijai, jūros apsaugos tikslai, įvairių pavojų ir žmogaus veiklos poveikio Baltijos jūrai orientaciniai sąrašai.
Didžiausi teršėjai
Iki šiol Lietuvoje bene didžiausiu jūros teršėju būdavo įvardinamas uostas ir į jį atplaukiantys laivai. Teigta, jog didelį poveikį jūrai darantys ir žvejai. Jūros aplinkos apsaugos įstatyme daugiausiai vietos ir skirta jūros apsaugai nuo uosto veiklos, laivų, žvejybos, taršos incidentų likvidavimui.
Iš dalies dėl uosto gilinimo, iškasto grunto šalinimo įvardinta, kad uostas daro įtaką dumblėjimui. Didžiausia įtaka vandens dumblėjimui darantis upių vandens atitekėjimas per Kuršių marias su įvairiais nešmenimis.
Dėl taršos pavojingomis medžiagomis vėlgi minimas uostas, pagrinde dėl laivų remonto, atvirų medžiagų krovos, laivai, bet didžiausiu teršėju yra laikomas žemės ūkis su trąšomis, pesticidais. Nemaža dalis taršos į jūrą patenka ir su įvairiomis atmosferoje sklindančiomis dalelėmis.
Pripažįstama, kad įtaka Baltijos jūrai daro ir farmacija. Nustatyta, kad į jūrą patenka nemažai medžiagų, iš kurių gaminami vaistai. Klaipėdos universitetas netgi dalyvauja bendrame „Morpheus“ projekte su Švedijos, Vokietijos ir Lenkijos mokslininkais, kurių tikslas nustatyti farmacinių medžiagų poveikį Baltijos jūrai.
Gremėzdiška sistema
Yra nemažas mokslininkų noras nuolat ir intensyviau tirti jūrą, nes tai atneša papildomų pajamų, didėja mokslo įstaigų svarba.
Didelę įtaką pokyčiams Baltijos jūroje, o ypač priekrantėje daro audros. Kartais uraganinio lygio nesiekiantys vėjai, atrodytų pajūriui įprasti rudens ir žiemos vėjai nuplauna pajūrio krantus.
Mokslininkai norėtų daugiau pinigų ir programų nuolatiniam krantų stebėjimui. Laikomasi nuostatos, kad gamtos reiškinius reikia nuolat stebėti, kad žinoti, ką daryti, jog poveikis būtų mažesnis.
Naujos Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pataisos neakcentuoja intensyvesnio pajūrio krantų erozijos stebėjimo. Jos labiau orientuotos į taršos poveikio stebėjimą jūroje. Pajūrio krantų stebėjimas neakcentuotas ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos dalyje.
Su Baltijos jūros apsauga susijusi sistema yra pakankamai gremėzdiška. Be pagrindinio Jūros aplinkos apsaugos įstatymo ją reguliuoja dar apie 100 įvairiausių poįstatyminių dokumentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo gegužės pabaigos į pajūrį bus galima keliauti „Pajūrio ekspresu“4
Gegužės 31-ąją startuoja vasaros maršruto pirmasis traukinys „Pajūrio ekspresas“. LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ skelbia, kad reisai šiuo traukiniu bus vykdomi iki rugpjūčio 25 dienos, o biliet...
-
Balsavimas Klaipėdoje: dėl užsienyje gyvenančios klaipėdietės teko kviesti pareigūnus10
Sekmadienio rytą visoje šalyje bei uostamiestyje prasidėjo pagrindiniai Respublikos prezidento rinkimai ir referendumas. Nuo ryto savo pilietinę pareigą atliko apie 25 proc. klaipėdiečių. Vienoje Klaipėdos rinkimų apylinkėje garsiai savo nuomo...
-
Palangoje atidarytas Ekstremalaus sporto aikštynas6
Gegužės 11-osios vidurdienį Palangoje atidarytas Ekstremalaus sporto aikštynas. ...
-
Savaitgalį Palangoje lyja gintarais1
Šį savaitgalį Palangoje šurmuliuoja „Gintarinis savaitgalis“ – į šalies kurortą atvyksta gintarų mylėtojai iš skirtingų Lietuvos kraštų. ...
-
Klaipėdoje rengiamasi atnaujinti centrinį paštą: valstybė žada skirti 7 mln. eurų6
Klaipėdoje ruošiamasi sutvarkyti ir atnaujinti 19-ojo amžiaus pabaigoje statytą centrinio pašto statinių kompleksą. Jį valdantis Kultūros ministerijai pavaldus Kultūros infrastruktūros centras (KIC) darbus tikisi pradėti 2026 metų prad...
-
Pagerbtas J. Polovinsko-Budrio atminimas8
Jono Polovinsko-Budrio vardas suteiktas Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos 302 šaulių kuopai. Į uostamiestį iš JAV atvykęs 1923 metų Klaipėdos išvadavimo karinės operacij...
-
Dar negimusio vaiko šventei – apvali suma6
Vis labiau populiarėja šventė, kurios metu kūdikio besilaukiantys tėvai ir jų artimieji sužino jo lytį. Už tokį vakarėlį kai kurie klaipėdiečiai pasiruošę sumokėti ir sumą, viršijančią 10 tūkst. eurų. ...
-
Kelionė prie kapo – su netikėtomis kliūtimis26
Artimųjų kapus nusprendusi aplankyti protezo dėka judanti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – ją gabenęs automobilis negalėjo įvažiuoti į Joniškės kapines. Paaiškėjo, kad tokia tvarka, kai mašinomis tam tikromis di...
-
Iki mėnesio galo pajūryje vyks karinės pratybos13
Nuo pirmadienio iki pat gegužės pabaigos pajūryje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyks tarptautinės karinės pratybos. Gyventojai raginami nesibaiminti ir ramiai reaguoti į kariškių pasirodymą bei veiksmus. ...
-
Festivalio „Lauksnos“ savanoriai taps uostamiesčio ambasadoriais
Birželio gale vyksiančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ rengėjai ieško savanorių. Reikalingi žmonės, gebėsiantys padėti priimti svečius bei talkinti koncertų metu. Patirtis rodo, kad tokių talki...