Įdėmiau stebės Baltijos jūros aplinką

Keičiamas Jūros aplinkos apsaugos įstatymas, kurio tikslas įteisinti naujus stebėjimus Baltijos jūroje.

Nauji ES reikalavimai

Naujoje įstatymo redakcijoje atsirado dvi naujos sąvokos – dėl jūros aplinkos būklės, bei jos apsaugos tikslų.

Iš įstatymo išplaukia bendra išvada, kad jūros aplinka blogėja dėl žmogaus veiklos poveikio, todėl atsiranda papildomos išlaidos jos analizei. Geros jūros aplinkos būklės reikalaujanti 2008 m. ES Jūros strategijos pagrindų direktyva su naujausiais jos 2017 m. pakeitimais.

Priėmus Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus numatyta, kad Aplinkos ministerija turės parengti „papildoma stebėsenos programą, skirtą nuolat vertinti jūros aplinkos būklę“.

Taip pat turės būti parengti geros Baltijos jūros aplinkos būklės kriterijai, jūros apsaugos tikslai, įvairių pavojų ir žmogaus veiklos poveikio Baltijos jūrai orientaciniai sąrašai.

Didžiausi teršėjai

Iki šiol Lietuvoje bene didžiausiu jūros teršėju būdavo įvardinamas uostas ir į jį atplaukiantys laivai. Teigta, jog didelį poveikį jūrai darantys ir žvejai. Jūros aplinkos apsaugos įstatyme daugiausiai vietos ir skirta jūros apsaugai nuo uosto veiklos, laivų, žvejybos, taršos incidentų likvidavimui.

Iš dalies dėl uosto gilinimo, iškasto grunto šalinimo įvardinta, kad uostas daro įtaką dumblėjimui. Didžiausia įtaka vandens dumblėjimui darantis upių vandens atitekėjimas per Kuršių marias su įvairiais nešmenimis.

Dėl taršos pavojingomis medžiagomis vėlgi minimas uostas, pagrinde dėl laivų remonto, atvirų medžiagų krovos, laivai, bet didžiausiu teršėju yra laikomas žemės ūkis su trąšomis, pesticidais. Nemaža dalis taršos į jūrą patenka ir su įvairiomis atmosferoje sklindančiomis dalelėmis.

Pripažįstama, kad įtaka Baltijos jūrai daro ir farmacija. Nustatyta, kad į jūrą patenka nemažai medžiagų, iš kurių gaminami vaistai. Klaipėdos universitetas netgi dalyvauja bendrame „Morpheus“ projekte su Švedijos, Vokietijos ir Lenkijos mokslininkais, kurių tikslas nustatyti farmacinių medžiagų poveikį Baltijos jūrai. 

Gremėzdiška sistema

Yra nemažas mokslininkų noras nuolat ir intensyviau tirti jūrą, nes tai atneša papildomų pajamų, didėja mokslo įstaigų svarba.

Didelę įtaką pokyčiams Baltijos jūroje, o ypač priekrantėje daro audros. Kartais uraganinio lygio nesiekiantys vėjai, atrodytų pajūriui įprasti rudens ir žiemos vėjai nuplauna pajūrio krantus.

Mokslininkai norėtų daugiau pinigų ir programų nuolatiniam krantų stebėjimui. Laikomasi nuostatos, kad gamtos reiškinius reikia nuolat stebėti, kad žinoti, ką daryti, jog poveikis būtų mažesnis. 

Naujos Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pataisos neakcentuoja intensyvesnio pajūrio krantų erozijos stebėjimo. Jos labiau orientuotos į taršos poveikio stebėjimą jūroje. Pajūrio krantų stebėjimas neakcentuotas ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos dalyje. 

Su Baltijos jūros apsauga susijusi sistema yra pakankamai gremėzdiška. Be pagrindinio Jūros aplinkos apsaugos įstatymo ją reguliuoja dar apie 100 įvairiausių poįstatyminių dokumentų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

.

. portretas
Tai kad kariniai manevrai ten, jūra apšaudoma, naudojama karinė technika. Tai čia taip leidžiama ? Reikia žaliųjų partijos, kuri gintų ir uždraustų tokias akcijas prie Baltijos.

..

.. portretas
Visi pajurio gyventojai ir taip zino, kad Baltijos jura uztersta, nereikia tu stebejimo vietu ir t.t., mums reikia sprendymu, kaip isvalyti musu jura

T

T portretas
Kosminiai idiotai is kur kyla tokios mintys kaip gryni forsai masto
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių