- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stringa siekis Kuršių mariose uždrausti verslinę žvejybą, kaip buvo numatyta pradiniuose projektuose.
Nėra pinigų kompensacijoms
Neseniai pastabas dėl žvejybos Kuršių mariose pateikė Aplinkos ministerija. Ji pritarė siekiams gausinti žuvų išteklius. Tačiau nepritarta staigiems pokyčiams Kuršių mariose.
Viena priežasčių – ministerija neturi žuvų išteklių tyrimo duomenų ar mokslininkų rekomendacijų keisti ūkinės veiklos sąlygas Kuršių mariose.
Yra ir kita nuostata – jei veiklos sąlygos žvejams taptų sunkesnės arba veikla iš viso nutraukiama, valstybei tektų mokėti kompensacijas. Uždrausta verslinė žvejyba turėtų būti kompensuojama iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos arba Žemės ūkio ministerijų vykdomų programų.
Lietuvos mokslininkai daro išvadą, kad kai 75 proc. Kuršių marių teritorijos priklauso Rusijai, verslinės žvejybos uždraudimas Lietuvos dalyje neužtikrins didesnio žuvų išteklių gausėjimo.
Esant pandemijos sąlygoms ir migrantų krizei, skirti pinigų iš valstybės biudžeto žvejybos kompensacijoms nėra galimybių.
Mariose būtų mažai ribojimų
Aplinkos ministerijos duomenimis, Kuršių mariose nėra didelės problemos su žuvų ištekliais. Mariose mažėja žiobrių ir ypač sterkų, tačiau daugėja karšių, kitų žuvų išteklių būklė kinta nedaug.
Siūloma nenustatyti verslinės žvejybos apribojimų, kurie neparemti žuvininkystės tyrimų duomenimis.
Siūlyta Kuršių mariose leisti ne tik specializuotąją stintų, bet ir mažos apimties įvairių rūšių žuvų žvejybą. Saugant Kuršių mariose migruojančias žuvis (lašišas, šlakius, žiobrius, perpeles), įvesta daug žvejybos apribojimų. Taip pat papildomai numatoma riboti žvejybą kai kuriose Kuršių marių zonose.
Kuršių mariose daugiausia sugaunama karšių, kuojų, ešerių, stintų. Tai sudaro apie 70 proc. verslinės žvejybos laimikių. Šių žuvų ištekliams, mokslininkų vertinimu, artimiausius penkerius metus niekas negresia.
Lietuvos mokslininkai daro išvadą, kad kai 75 proc. Kuršių marių teritorijos priklauso Rusijai, verslinės žvejybos uždraudimas Lietuvos dalyje neužtikrins didesnio žuvų išteklių gausėjimo.
Kuršių mariose siūloma tik mažinti verslinės žvejybos įrankių skaičių, o leidžiamas žvejybos akvatorijas ir žvejybos terminus galėtų nustatyti aplinkos ministras.
Siūloma neriboti mažos apimties pramoginės žvejybos. Joje naudojami maži laivai, žvejojama trumpai ir tik vietiniam naudojimui.
Švelnėtų Vyriausybės programa
Aplinkos ministerija siūlo Seimui dar tobulinti Žuvininkystės įstatymą. Nurodyta daugybės straipsnių tobulinimo siūlymų. Tobulinimai susiję ne tik su Kuršių mariomis, bet ir su Baltijos jūros priekrantės žvejyba.
Šios Vyriausybės programoje yra numatyta, kad "siekiant vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje apsaugoti migruojančias žuvų rūšis reikia teikti prioritetą mėgėjų žvejybai, peržiūrėti verslinę žvejybą reguliuojančias teisines ir paramos pasitraukimui iš žuvininkystės verslo arba kompensavimo ūkio subjektams dėl pablogintų verslinės žvejybos sąlygų ar jos uždraudimo priemones, verslinę žvejybą vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje sustabdant, reikšmingai apribojant (draudžiami įrankiai, būdai ar akvatorijos) arba perorientuojant į tradicinę mažos apimties žvejybą".
Ką su šia drąsia, prieš verslą nukreipta nuostata darys dabartinė valdžia?
Aplinkos ministerija siūlo, kad reglamentuojant žvejybą svarbu įvertinti ne tik žuvų išteklius, bet ir žvejybą kaip tautinį, nematerialų kultūros paveldą, mokslinius tyrimus, žvejyba užsiimančių asmenų, šeimų ir bendruomenių veiklą, šio amato raidą ir perspektyvas, sąsajas su kitais verslais ir kitus tradicinės žvejybos aspektus.
Pateikti siūlymai įvesti naujus terminus, vienas jų – "Tradicinė mažos apimties žvejyba vidaus vandenyse". Ji leistų gaudyti žuvis atrankiosios verslinės žvejybos įrankiais Kuršių mariose, polderiuose. Kitas terminas – "Specializuotoji verslinė žvejyba". Joje būtų reglamentuoti pagrindiniai ir šalutiniai žvejybos laimikiai, žvejybos įrankiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?10
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai4
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas3
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką3
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai5
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Paskelbtas konkursas Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija dar kartą skelbia konkursą Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo (-ės) pareigoms. ...