Klaipėdos slėptuvė III (Priestočio g., Klaipėda) paskelbta nekilnojamąja kultūros vertybe. Vertybei suteiktas vietinio reikšmingumo lygmuo.

Klaipėdos slėptuvė III yra susijusi su Antrojo pasaulinio karo įvykiais - ji buvo skirta apsisaugoti nuo sovietų aviacijos antskrydžių ir artilerijos apšaudymų 1944 metų pabaigoje. Slėptuvė yra koridorinės sistemos su galuose išdėstytomis patalpomis, raudonų plytų mūro, tinkuota.

Nuo 1944 m. rudens prasidėję sąjungininkų aviacijos antskrydžiai ir miesto bombardavimai paskatino civilius ir karinę vadovybę organizuoti slėptuvių statybą. Kadangi Klaipėdoje iki karo gyveno apie 40 tūkst. gyventojų, kurių dauguma buvo evakuoti dar 1944 vasarą,, mieste buvo įrengtos kelios dešimtys palyginus nedidelių tunelinių slėptuvių, kuriose galėjo pasislėpti nuo 100 iki 500 žmonių.

Išlikusių tunelinių slėptuvių ar jų fragmentų aptinkama Naujoje Uosto g., Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos kieme, nuo „Žalgirio“ stadiono šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje iki „Naujosios“ perkėlos. Beveik visos jos yra įgilintos iki pusės į gruntą ir iš viršaus užpiltos žemėmis.

Slėptuvėse buvo įrengtos nedidelės ventiliacinės angos bei evakuacinės šachtos, sanitariniai mazgai su tualetais ir vandens rezervuarais, įrengtas elektros apšvietimas. Įėjimus į slėptuves ir evakuacinių šachtų angas saugojo standartinės kelių tipų durys.

Iš viso Klaipėdos mieste yra 16 slėptuvių, geriausiai išlikusias planuojama įrašyti į Kultūros vertybių registrą.