Ruošiasi antrajam etapui
Uostamiestyje jau galima naudotis naujomis 12 požeminių ir 262 pusiau požeminėmis konteinerių aikštelėmis. Dar keturios aikštelės dėl šalia jų vykstančių pastatų renovacijos ar teritorijų tvarkymo darbų laikinai nenaudojamos.
Mažosiose savivaldybėse suplanuoti darbai buvo užbaigti dar 2021 m., o didžiausios apimties projekto dalis Klaipėdos mieste finišavo 2022 m. rugpjūtį. Pabaigę pirmąjį šio projekto etapą, KRATC specialistai jau ruošiasi antrajam – iki 2023 m. pabaigos uostamiestyje planuojama įrengti dar 40 antžeminių konteinerių aikštelių.
„Ten, kur negalime įkasti požeminių, norime statyti analogiškus arba panašaus dizaino antžeminius konteinerius, kuriuos reikės dažniau ištuštinti. Taip būtų sukurta patogesnė, gražesnė infrastruktūra, dailiau atrodytų miestas“, – teigė KRATC projektų vadovas komunikacijai Arūnas Liubinavičius.
Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos savivaldybės nuotr.
Bus ir naujovių
Žadama, kad atsiras ir naujovių – konteineriuose bus įrengiami specialūs atliekų tūrio gavikliai, kurie padės pastebėti konteinerių užpildymą ir užtikrinti atliekų išvežimą laiku.
Minėto projekto finansavimui beveik 83 proc. lėšų skyrė ES Sanglaudos fondas, likusi suma finansuota savivaldybių biudžeto bei KRATC lėšomis. Buvo planuojama, jog požeminių ir pusiau požeminių konteinerių įsigijimas ir aikštelių įrengimas keturioms Klaipėdos regiono savivaldybėms kainuos per 7 mln. eurų, tačiau vykdant viešuosius pirkimus konteineriams ir jų įrengimo darbams pavyko sutaupyti, tad išleista apie 6 mln. eurų.
Anot A. Liubinavičiaus, tokį didelį proc. ES skyrė dėl to, kad tai – itin svarbus infrastruktūros projektas, kuris padeda gyventi švariau ir tvariau. „Šitame projekte dalyvavo visos savivaldybės, kurioms KRATC pasiūlė prisijungti, trys atsisakė ir vykdė šiuos projektus savarankiškai, bet iš esmės konteinerių atnaujinimo projektai vyksta visoje Lietuvoje, ir jūs galite tai pamatyti bet kuriame mieste“, – pastebėjo A. Liubinavičius.
Gyventojai reagavo neigiamai
Tačiau prieš 15 metų požiūris į rūšiavimą buvo visiškai kitoks. KRATC atstovai neslepia, kad pripratinti gyventojus prie naujovių buvo sudėtinga.
„Kai jau buvo surastas sprendimas, kas labiausiai tiktų iš to, ką pasiūlė Lietuvoje veikiantys požeminių konteinerių tiekėjai, Klaipėdos miesto savivaldybė iš gyventojų ir kitų rinkliavos mokėtojų surinktų pinigų padarė pirmąjį eksperimentinį projektą – nuo Baltijos iki Statybininkų prospekto įrengė 50 požeminių aikštelių. Turime prisipažinti, kad projektą gyventojai sutiko, švelniai tariant, vangiai“, – pasakojo pašnekovas.
Jo teigimu, dar du mėnesius, nuo tada, kai buvo perkelti konteineriai iš senųjų vietų vidiniuose daugiabučių kiemuose, žmonės vis tiek palikdavo atliekas ten, kur anksčiau stovėjo konteineriai.
Įveikė sunkumus
„Aplinkos ministerija matė, kad mūsų rūšiavimo ir aikštelių infrastruktūra yra atsilikusi, lyginant su Vakarų Europa, tad buvo priimtas sprendimas visai Lietuvai pasiūlyti įsirengti modernias atliekų rūšiavimo konteinerių aikšteles. 2015 m. Klaipėdos savivaldybė kartu su kitomis keturiomis dalyvavo projekte, gavo pritarimą ir, galvojome, kad imsime ir statysime konteinerius“, – kalbėjo A. Liubinavičius.
Tačiau procesas nevyko taip sklandžiai, kaip buvo tikėtasi. Paaiškėjo, kad vietose, kurias parinko savivaldybės specialistai, negalima statyti konteinerių – trukdė požeminės komunikacijos: kanalizacijos, vandentiekio, šilumos trasos.
Taip pat atsirado gyventojų, kurie kategoriškai nesutiko į savo kiemus įsileisti požeminių ar pusiau požeminių konteinerių.
„Galų gale, kai išjudėjo mūsų vietų parinkimas, paaiškėjo, kad konteineris – lyg namo statyba, reikėjo gauti statybos leidimą, suderinti visus projektus, paruošti detaliuosius planus kiekvienai konteinerių aikštelei. Negana to, kai „įlindome“ į senamiestį, paaiškėjo, kad mums reikia atlikti archeologinius kasinėjimus, prieš įdiegiant konteinerius. Tai buvo maratonas su barjerais, kurį vis dėlto pavyko sėkmingai pabaigti ir šiandien mieste jau turime požeminius ir pusiau požeminius konteinerius, kurie puošia mūsų miestą, leidžia mums patogiau rūšiuoti“, – džiaugėsi A. Liubinavičius.
Nuo ko priklauso tvarka?
Nors požeminiai ar pusiau požeminiai konteineriai jau prieinami klaipėdiečiams, prašoma nepamiršti, kad tvarka mieste priklauso ne tik nuo KRACT ar savivaldybės darbuotojų.
„Visada pagrindinis veiksnys – žmogus. Mes pasistatėme puikią infrastruktūrą. Galime išrūšiuoti antrines žaliavas, išmesti komunalines atliekas, bet žmogus turi išmokti naudotis tais konteineriais“, – pastebėjo KRATC projektų vadovas komunikacijai.
Daugės: uostamiestis turi ne tik požeminius ar pusiau požeminius konteinerius – iki kitų metų pabaigos atsiras dar 40 antžeminių konteinerių. / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Tad prašoma klaipėdiečių kelių dalykų. Pirma, neužstatyti automobiliais konteinerių, kad prie jų būtų galima lengvai privažiuoti ir išvežti šiukšles laiku.
Antra, prašoma nepalikti stambiagabaričių daiktų ar kitokių atliekų prie konteinerių. Kadangi konteinerius, ypač daugiabučių namų kiemuose, skiria nedidelis atstumas, prašoma atliekas išmesti į laisvus, neperpildytus konteinerius.
Dėmesys – ugdymui
Miesto vadovas Vytautas Grubliauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonėms vis dar trūksta suvokimo apie savo atsakomybę, užtikrinant tvarią, švarią, ekologišką ateitį.
„Belieka inicijuoti, skirti dėmesio įpročių, supratimo, atsakomybės ugdymui. Kad ir kokia būtų tobula infrastruktūra, kad ir kiek būtų įdėta lėšų į infrastruktūrą ir jos įgyvendinimą, jeigu žmogiškasis faktorius šiuo klausimu bus atsiliekantis, tai to efekto dar reikės ilgokai laukti. Linkėčiau kalbėti ne tik apie tai, kas bus padaryta, bet ir didesnį dėmesį skirti ugdymo procesui“, – siūlė Klaipėdos meras.
O KRATC direktorė Roma Budrienė džiaugėsi visiems matomais pokyčiais, kurių ateityje laukia ir daugiau.
„Konteinerių atnaujinimas – niekada nesustojantis procesas. Prieš 20 metų daugelio klaipėdiečių kiemuose, ypač individualių namų valdose, išvis nebuvo jokių konteinerių. Prieš 15 metų mieste atsirado pirmieji rūšiavimo varpeliai. Kiek vėliau individualūs namai gavo kompostines ir pakuočių bei jų atliekų rūšiavimo konteinerius, žaliųjų atliekų surinkimo konteinerius, o šiuo projektu į naują estetikos bei patogumo lygį kilstelėjome daugiabučių ir viešųjų miesto erdvių atliekų surinkimo ir rūšiavimo infrastruktūrą. Visiems bus patogiau rūšiuoti, kiemuose tapo erdviau ir gražiau“, – sakė R. Budrienė.
Naujausi komentarai