Sostinės intelektualais pasivadinę keliasdešimt asmenų Klaipėdos krašto kultūros žmonėms tarsi spjovė į veidą. Jie tėškė pareiškimą, jog regionuose nėra profesionalios kultūros, todėl esą jai netikslinga skirti ir valstybės paramą. Klaipėdiečiai parengė atsaką – 77 žmonių pasirašytą "Krašto atsakymą centro puolėjams".

Užkliuvo net spalvos

Kultūros srities atstovų bendruomene pasivadinusių vilniečių pasipiktinimą sukėlė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų šiųmetis paskirstymas.

Kai kurie uostamiesčio projektai sulaukė gausesnės paramos nei pernai, o leidiniams, kurių redakcijos yra Vilniuje, parama buvo šiek tiek sumažinta.

Tarp projektų, kurie sulaukė didesnė paramos, yra ir Klaipėdoje leidžiamos kultūros ir meno "Durys" su integruotais "Gintaro lašais". Paramos skirta daugiau todėl, kad leidinys nuo šių metų tapo žurnalu.

"Klaipėda, kad ir kokia šauni vieta būtų, yra ne koks megapolis, kad šitokia didelė investicija į kultūrą, taip pasakykim, atsipirktų. Juk tai daugmaž tas pats, kas investuoti šimtą milijonų į mažo miestelio avalynės taisyklą. Tai veikiau išduoda korupciją, o ne liudija meilę kultūrai", – leidinyje "Literatūra ir menas" sprendimą "Durims" skirti didesnę nei pernai paramą kritikavo kažkoks Andrius Jakučiūnas.

Jam užkliuvo net tai, kad šis žurnalas yra spalvotas, o tai esą kultūriniam leidiniui nebūdinga, nes "jis jau gali atsargiai pradėti lygintis su savo išsipusčiusiais, išsiblizginusiais bulvariniais broliais".

Pareiškimas įžeidė

Beveik tuo pat metu, kai leidinyje "Literatūra ir menas" pasirodė uostamiesčio kultūros žurnalą kritikuojantis straipsnis, viešumoje pasklido ir 73 sostinės kultūros atstovų kreipimasis į Kultūros ministeriją, Seimą dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo.

Tokiu raštu sostinės intelektualai valdžiai esą siekė atverti akis, kaip reikia reformuoti fondą. Jie reikalavo pertvarkant fondą pamatiniais laikyti kokybės ir profesionalumo, o ne geografinius kriterijus.

Kitaip tariant, didžioji dalis fondo pinigų, kurių per metus išskirstoma apie 7 mln. litų, turėtų likti Vilniuje, nes "kultūrinis bet kurios, ypač nedidelės šalies gyvenimas natūraliai telkiasi didžiuosiuose miestuose".

"Tokie pareiškimai nuvertina visus žmones, kurie kuria ir dirba ne sostinėje, o kituose šalies miestuose ir miesteliuose. Aišku, kad toks pareiškimas mus visus įžeidė. Galiu aiškiai pasakyti, jog regione kultūros puoselėtojai turi įdėti daug daugiau pastangų nei sostinėje, todėl jie nusipelno įvertinimo, o ne nuvertinimo", – teigė Klaipėdos kultūros ir meno tarybos pirmininkė Goda Giedraitytė.

Nori palikti trupinius

Ji pabrėžė, kad sostinės intelektualais pasivadinę žmonės tik mėtosi skambiomis frazėmis, kurios yra niekuo nepagrįstos.

"Kritika turi būti argumentuota, o būtent argumentų mes ir pasigedome. Natūralu, kad sostinėje yra daugiausia kultūros profesionalų, tačiau jų yra ir visuose šalies regionuose. Todėl tikrai negalima taip nustatyti, kad remti reikia tik sostinės kultūros projektus, o regioniniams palikti trupinius", – nuomonę reiškė G.Giedraitytė.

Ji patikino, jog Klaipėda ypač džiaugiasi ir didžiuojasi kultūros ir meno žurnalu "Durys", todėl į jį skriejusios "skeveldros" nustebino.

"Jei leidinys nebegautų paramos ir būtų nutraukta jo leidyba, Klaipėda, visas regionas, labai daug prarastų. Vilnius turi daugiau tokių leidinių, todėl jei vieno netektų, nebūtų taip skaudu, o mums "Durų" praradimas būtų didžiulė netektis. Mūsų kūrėjai taip pat turi teisę į profesionalų kultūros leidinį, į profesionalią kritiką, apžvalgas. Tačiau esmė yra ne tik šis žurnalas. Mes jau pavargome įrodinėti, kad ir ne sostinėje yra profesionalų, kurie kuria gerus projektus. Matyt, todėl jau ir pribrendome duoti atsaką", – atvirai kalbėjo G.Giedraitytė.

Šią savaitę buvo sukurtas "Krašto atsakymas centro puolėjams", kurį pasirašė 77 Vakarų Lietuvos kultūros atstovai, įvairių premijų laureatai, nominantai.

Šiame atsakyme, kuris adresuotas Kultūros ministerijai, Seimui, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, aiškiai įvardijama, jog profesionali kultūra yra ne tik sostinėje.
 

Atvejis – ne vienetinis

"Krašto atsakymą centro puolėjams" pasirašė ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, nes jau tikrai atėjo laikas pasakyti, jog Lietuva yra ne tik Vilnius, nors jis ir sostinė.

"Viena vertus, skaudu ir apmaudu, kai matai tokį arogantišką sostinės kultūrinio elito požiūrį į visa tai, kas yra ne Vilniuje ir ne Kaune. Kita vertus, manęs toks jų pareiškimas labai nenustebino. Jei tai būtų vienetinis atvejis, gal jis ir turėtų sniego vidurvasaryje efektą. Tačiau kasdieniame darbe dažnokai tenka susidurti su tokia kartais subtiliau paslėpta, kartais atvirai išreikšta arogancija viskam, kas nuo Vilniaus nutolę 50 kilometrų spinduliu. Todėl toks esą sostinės intelektualų kreipimasis man didelio šoko nesukėlė", – pripažino V.Grubliauskas.

Tačiau jį piktino vilniečių išsakyti neva argumentai, kodėl neprasminga pinigus skirti regionų kultūros projektams.

"Kai pareiškiama, kad parama Klaipėdos leidiniui skirta neprasmingai, nes to žurnalo negalima nusipirkti Vilniuje ir tai neva yra rimtas argumentas, man kyla labai didelis klausimas, ar tie žmonės, kurie pasirašė kreipimąsi, o asmenybės – tikrai garbingos, bent perskaitė, ką pasirašė. Toks vilniečių pareiškimas yra nepagarba ne tik Klaipėdai, jos kraštui, bet ir visai Lietuvai, kur nėra nei provincijos, nei metropolio", – žodžių į vatą nevyniojo Klaipėdos meras.

Miestui – dvigubi standartai

Jis pabrėžė, jog Klaipėda dažnai yra įvardijama neužšąlančiu kultūros uostu, o tai reiškia, jog kultūros žmonių įdirbis, profesionalumas yra milžiniškas, tad nekorektiška ir net savanaudiška, jog kultūrai remti skirti pinigai liktų tik Vilniuje.

"Keista ir tai, jog kai kalbama apie ekonominį potencialą, tada visi išdidžiai pabrėžia, jog Klaipėda yra garvežys, traukiantis Lietuvą į priekį, švyturys, rodantis kelią. O kai kalba pasisuka apie kultūrą, jos bendruomenę, pasirodo, esame gūdi provincija. Toks vertinimas tikrai skaudina. Ir labai nesmagu, kad Vilnius nori užtrenkti "Duris" į kultūrą, nes Klaipėdos kraštas tada verks ne "Gintaro lašais", o kruvinomis ašaromis", – pabrėžė V.Grubliauskas.

Jis įsitikinęs, jog Lietuvos kultūros žemėlapyje negali būti baltų dėmių.

"Gaila, kad dabar reikia ginti savo krašto kultūrinį identitetą. Labai tikiuosi, kad ateis toks laikas, kai nebebus puolančiųjų. Įprastą kartą lieka tik gūžtelėti pečiais ir tikėtis, kad šioje keistoje situacijoje vis tiek nugalės sveikas protas", – vylėsi uostamiesčio vadovas.

Pažemino profesionalus

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė patvirtino, jog parlamente jau įregistruotas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarkos įstatymo projektas.

Tačiau jame beveik neatsižvelgta į sostinės intelektualų kreipimesi išdėstytus reikalavimus.

"Skaičiau tą vilniečių pareiškimą ir jis mane tikrai nuliūdino. Man labai gaila, kai profesionalai leidžia sau žeminti kitus profesionalus tik todėl, kad pastarieji dirba ne sostinėje. Manyčiau, mūsų valstybėje ir taip yra problemų dėl požiūrio į regionus. Jei iš jų dar atimsi ir paramą kultūrai, leidiniams, tai tada nebeliks ir valstybės", – konstatavo A.Pitrėnienė.

Ji patikino, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarkos projekte tikrai nenumatyta, kad didžioji dalis paramos lėšų turi likti sostinėje.

"Nežinau, ar gali atsirasti koks nors piktas žmogus, kuris sugebėtų taip nuskriausti regionus. Suprantama, kad Vilnius yra sostinė ir jai reikia daugiau, tačiau regioniniai projektai taip pat turi būti remiami. Mažame miestelyje gyvenantys žmonės taip pat turi teisę į kultūrą, apie ją skaityti. Kai vilniečiai teigia, kad regionuose nėra profesionalios kultūros, tai yra tik žodžiai. Kas taip nusprendė? Ar kas nors atliko kokią ekspertizę? Trumpai tariant, tas sostinės kultūros atstovų pareiškimas yra mažų mažiausia nekolegiškas ir nekorektiškas. Mano įsitikinimu, kol regionuose dar yra žmonių, tol ir reikia remti kultūrą, nes jei paramą nutrauksime, galime ir žmonių nebeturėti. Lietuva yra Lietuva, o ne tik Vilnius", – reziumavo A.Pitrėnienė.