Baltijos jūros pakrantė pasidengė žaliu dumblių sluoksniu. Tai, pasak Jūrinių tyrimų centro vadovo Algirdo Stankevičiaus, įprastas reiškinys, besikartojantis kasmet.

"Jūra kiekvienais metais žaliuoja nuo fosforo, azoto pertekliaus ir jų junginių. Ypač kai nusistovi ramus oras, mažai banguota ir pakyla vandens temperatūra", – dumblių atsiradimo priežastis paaiškino A.Stankevičius.

Jei ilgesnį laiką sąlygos dumbliams daugintis būna palankios, žalia tąsi pluta gerokai sustorėja ir padengia ne tik vandens paviršių, bet jūros nuplauti dumbliai nukloja ir paplūdimius.

Tada poilsiautojams tenka bristi per tirštą masę ir kvėpuoti ne pačius maloniausius kvapus.

"Vyksta puvimas, nes apatiniai fitoplanktono sluoksniai apmiršta, todėl ir jaučiamas tas nemalonus kvapas", – teigė A.Stankevičius.

Dauguma fitoplanktono yra tokie maži organizmai, kad vargiai pastebimi plika akimi. Tačiau kai jų labai daug, vanduo tampa žalios spalvos dėl chlorofilo fitoplanktono ląstelėse.

Esą žmonių sveikatai tai nekenkia, nebent dumblo sluoksnis būtų labai storas. Teigiama, kad yra kai kurios fitoplanktono rūšys, galinčios turėti toksinį poveikį.

"Koks nors šuo, palakęs tokio vandens, gal ir apsinuodytų. Tokių faktų kažkur prie Švedijos yra buvę", – tikino A.Stankevičius.

Dumblių augimas priklauso nuo meteorologinių sąlygų, tačiau paprastai jie jūros pakrantėje tarpsta visą vasarą.

"Jei vėjas papučia nuo kranto, visus dumblius nuneša į atvirą jūrą ir atrodo, kad jie kažkur pradingo. Tačiau iš tiesų jie niekur neišnyksta. Dumblių vegetacija trunka gegužės–rugsėjo mėnesiais, nes maistinių medžiagų jiems Baltijos jūroje pakanka", – sakė A.Stankevičius.