Marinos kraštovaizdžio negadina

Seime svarstant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą klaipėdietis Seimo narys Simonas Gentvilas pastebėjo, kad „Kuršių nerijoje įrengti jachtų ir mažųjų laivų prieplaukas yra draudžiama Pajūrio juostos įstatymu“.

To pasekmė yra Klaipėdos miesto savivaldybės pakibęs siekis įrengti jachtų uostą buvusiose vadinamosiose laivų kapinėse Smiltynėje Ledų rago įlankoje. Toks uostas savivaldybės planuose buvo pažymėtas ir netgi su bendru miesto maketu pristatinėtas tarptautiniuose forumuose.

Lietuva tapo tarsi balta dėmė Baltijos pajūryje, kuri uždraudusi įrengti turistus ir pačius lietuvius pritraukiančius laisvalaikio objektus.

Kuršių nerija – unikali vieta, bet ne tiek, kad negalima būtų įrengti jachtų marinų. Ne mažiau unikalios ir Estijos salos, Vokietijos Riugeno sala, dalis Lenkijos pajūrio nacionalinių parkų, bet ten pakrantės nusėtos jachtų marinų. Jiems marinos kraštovaizdžio negadina, jos netgi džiugina akis.

Smiltynės nykimo priežastis

Iki šiol Kuršių nerijoje buvo draudžiama statyti ne tik marinas, bet ir, kaip pastebėjo S.Gentvilas, „atstatyti istorinius pastatus, tokius kaip Smiltynės smuklės kalnas, kurie turi gražią istoriją, nes ten lankėsi legendiniai vokiečių rašytojai.

Anot S.Gentvilo, ir Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija, ir Aplinkos ministerija pritarė tų objektų, kurie numatyti Kuršių nerijos tvarkymo plane, atstatymui, bet už viską aukščiau yra Pajūrio juostos įstatymas, kuris tai draudžia.

Jis pasiūlė leisti bent 50 metrų atstumu iki Kuršių marių rekonstruoti ar statyti naujus, jei jie yra regioninės svarbos, patvirtinti Vyriausybės ir tam yra pritarusi Aplinkos ministerija. Tai leistų įrengti tokius objektus, kaip Kuršių muziejus, Gamtos mokyklos Smiltynėje ir Preiloje. Anot S.Gentvilo, tai atvers naujas vystymo galimybes. Tam siūlymui Seime pritarta.  

Išimčių Klaipėdai nebus

Šiuo metu Seime svarstomas ir Pajūrio juostos įstatymo pakeitimas. Nei Vyriausybė, nei Seimo teisininkai nesutinka, kad būtų koreguojamos pajūrio juostos ribos. Dėl Kuršių nerijos dalies esantis Konstitucinio teismo išaiškinimas, jog natūrali Kuršių nerijos gamta, atskiri objektai yra viešą interesą turinti nacionalinė vertybė, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Siūlymui žemyninėje dalyje sutrumpinti Pajūrio juostą nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos miesto ribos Vyriausybė nepritarė. Neva stokojama argumentų, kodėl tai reikėtų daryti. Be to, taip būtų pabloginta pajūrio žemės, kraštovaizdžio ir jūros akvatorijos apsauga, pažeistas pajūrio juostos vientisumas.

Vyriausybės nuostata tokia, kad pajūrio juostoje statyti naujus statinius netikslinga, kol yra daug apleistų, nerekonstruojamų ir nepašalinamų pastatų.

Seime vyksta Pajūrio juostos įstatymo korekcijos, kurios iš esmės yra kosmetinio pobūdžio. Aiškiau sudėliojama procedūra, kaip gauti naujų ypatingų statinių leidimus, kai jų projektiniams siūlymams yra pritaręs aplinkos ministras. Ši procedūra visiškai neuždaro galimybės per didelius vargus pajūrio juostoje ką nors pastatyti.