- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per miesto gimtadienį Klaipėdos kultūros magistro regalijos įteiktos dviem iškilioms uostamiesčio kūrėjoms – scenografei ir dailininkei Sofijai Kanaverskytei bei modernaus šokio teatro vadovei ir choreografei Agnijai Šeiko-Sarulienei.
Iš šiemet pasiūlytų 10 kandidatų Klaipėdos kultūros magistro vardui atrinktos dvi uostamiesčiui nusipelniusios moterys – scenografė ir dailininkė S.Kanaverskytė bei choreografė A.Šeiko-Sarulienė.
Naujai išrinktoms kultūros magistrėms rugpjūčio 1-ąją, per miesto gimtadienį, buvo įteiktos regalijos, tarp jų – auksinis žiedas, pagamintas pagal galbūt Kryžiuočių ordino magistro papuošalo pavyzdį, rastą Klaipėdos piliavietėje.
Abiem magistrėms šis įvertinimas yra kur kas daugiau nei vien tik jų veiklos ir darbų viešas pripažinimas.
„Šitas žiedas reiškia, kad tu kažką padarei gero gyvenime, ne veltui išbarstei savo darbus ir išeikvojai pastangas. Džiugu, kad jos buvo pamatytos, įvertintos, susumuotos, ir visa tai, tarsi į kokį smaigalį, nuėjo į tą žiedą. O juk yra žmonių, kurie irgi labai reikšmingą darbą dirba, bet jie lieka nepastebėti. Taigi šitas žiedas – svarbus simbolis. Nemūvėsiu jo kasdien, bet išskirtinėmis progomis juo pasipuošiu. Kai manęs neliks, jį saugos mano anūkė, paskui, tikiuosi, – proanūkiai. Norėčiau, kad taip būtų“, – kalbėjo S.Kanaverskytė.
Antroji šių metų kultūros magistrė A.Šeiko-Sarulienė irgi labai džiaugėsi prisijungusi prie garbingų, Klaipėdą garsinančių žmonių sambūrio arba, anot aktorės Reginos Šaltenytės, šeimos.
„Būti tarp šių žmonių yra didelė privilegija. Be to, labai svarbu, kad esi įvertintas mieste, kuriame dirbi. Tai ženklas, kad veikla yra prasminga ir ji keičia miestą. O tai ir buvo mano svajonė grįžus į Klaipėdą po studijų. O magistro žiedas yra labai gražus ir išskirtinis, mūvėsiu jį“, – šypsojosi A.Šeiko-Sarulienė.
Nuo 2003 m., kai gimė ši tradicija, Klaipėdos kultūros magistro vardas jau yra suteiktas 40 uostamiesčio kūrėjų.
Kultūros magistrai
2003 m. vardas suteiktas aktoriui Vytautui Paukštei, kaligrafui Algiui Kliševičiui (1950–2008) ir istorikui, muziejininkui Jonui Geniui.
2004 m. – muzikologei Daivai Kšanienei, rašytojui, poetui Gintarui Grajauskui ir dirigentui Stanislovui Domarkui.
2005 m. – džiazo muzikantui V.Grubliauskui ir režisieriui Povilui Gaidžiui (1937–2021).
2006 m. – muzikui ir chorvedžiui Kaziui Kšanui, tapytojui marinistui Edvardui Malinauskui ir teatralui Baliui Juškevičiui (1920–2013).
2007 m. – choreografui Juozui Gudavičiui (1926–2008), istorikui bei muziejininkui Aloyzui Každailiui (1943–2018) ir aktoriui bei poetui Broniui Gražiui (1934–2013).
2008 m. – muzikui Vytautui Tetenskui, aktorei Nelei Savičenko ir skulptoriui Arūnui Sakalauskui.
2009 m. – dailininkui Anatolijui Klemencovui, archeologui Vladui Žulkui ir rašytojui Juozui Šikšneliui.
2010 m. – etnologei Valerijai Jankūnaitei ir rašytojui Rimantui Černiauskui (1950–2011).
2011 m. – kultūros žurnalistei Ritai Bočiulytei.
2012 m. – chorvedžiui ir pedagogui Robertui Varnui (1930–2015).
2013 m. – dailininkei monumentalistei Angelinai Banytei.
2014 m. – režisieriui ir pedagogui Petrui Bielskiui.
2015 m. – choreografei Onai Skaistutei Idzelevičienei ir etnologei Irenai Nakienei.
2016 m. – menotyrininkei Kristinai Jokubavičienei ir rašytojui Rolandui Rastauskui.
2017 m. – aktoriui Dariui Meškauskui, kompozitoriui Remigijui Šileikai ir keramikui Isroildžonui Baroti.
2018 m. – skulptoriui Algirdui Bosui ir fotografui Remigijui Treigiui.
2019 m. – violončelininkui Mindaugui Bačkui ir aktorei Reginai Šaltenytei.
2020 m. – kraštotyrininkui Bernardui Aleknavičiui (1930–2020).
2021 m. – scenografei, dailininkei S.Kanaverskytei ir choreografei A.Šeiko-Sarulienei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kūno ir sielos terapijai – rudenėjančios Palangos turtai
Įsibėgėjantis ruduo Palangoje lepina lėtomis ir jaukiomis aksominio sezono akimirkomis. Vis dar malonūs orai palankūs tiek aktyvioms veikloms, tiek ramiam poilsiui gamtoje. Atgaivą kūnui ir sielai suteiks ne tik jūros ošimas, gaivus pušy...
-
Nacionalinė švietimo agentūra: streikuoja per 2 tūkst. mokytojų, daugiausia – Klaipėdoje3
Penktadienį prie streiko visoje Lietuvoje prisijungė per 2 tūkst. mokytojų, daugiausia streikuojančiųjų – Klaipėdoje, rodo Nacionalinės švietimo agentūros paskelbti duomenys. ...
-
Prokurorai atsisakė ginti viešąjį interesą dėl paminklo B. Lubiui Plungėje8
Klaipėdos apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl planų Plungės dvaro parke statyti paminklą šio rajono garbės piliečiui, signatarui, ekspremjerui, buvusiam Pramonininkų konfederacijos prezidentui Br...
-
Orai primins apie rudenį
Prasidėjus antrajam rudens mėnesiui, ateinančią savaitę Klaipėdoje vis dažniau sulauksime lietaus. Sustiprės ir vėjo gūsiai, kelias dienas jie viršys net 20 m/s. Saulės šildys rečiau, jos spindulius užgoš apniukę debesys. ...
-
Klaipėdoje – gausus pedagogų streikas39
Klaipėdos miesto pedagogai iš streiko nepasitraukė, čia streikuoja per 30 ugdymo įstaigų – mokyklų ir darželių. Be to, gausus būrys streikuojančių mokytojų, juos palaikančių vyresniųjų klasių moksleivių ir jų tėvų leidosi pės...
-
Uostamiestyje paaugliai niokoja apleistą pastatą6
Uostamiestyje gyvenantys paaugliai niokoja šiuo metu nenaudojamą buvusį Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių mokslų fakulteto pastatą. Kone kasdien pro šalį einantys gyventojai pastebi, kad ant langų užkaltos faneros plokštės &...
-
Klaipėdos taryboje – mūšis dėl pokyčių16
Klaipėdoje naikinamos įvairiausios komisijos ir tarybos. Aiškėja, kad vienos posėdžiuose nesurinkdavo kvorumo, o kitoms keliami rimti klausimai dėl lėšų panaudojimo tikslingumo. ...
-
Klaipėdiečius piktina vaizdas prie Storosios liepos7
Po vienos vasaros audrų stichijos neatlaikė botaninį gamtos paveldo objektą – Storąją liepą – juosianti apsauginė tvorelė Minijos gatvėje. Dalis jos ant žemės guli jau pusantro mėnesio. Suglumę klaipėdiečiai klausia, kas turėtų tv...
-
Planas – plėtoti japonišką sodą3
Pedagoginės psichologinės tarnybos kiemelyje įkūrus japoniško stiliaus sodą, kur teikiamos paslaugos vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, norima plėtoti erdves ir tam prašoma savivaldybės pinigų. Miesto politikai pra&scar...
-
V. Sinkevičius žvejams Palangoje: šprotų ir strimelių kvotos mažinimas nėra galutinis12
Europos Komisijos (EK) siūlymas kitąmet mažinti šprotų bei strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotas atitinkamai 23 proc. ir 60 proc. nėra galutinis sprendimas, jis dar gali keistis, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Kom...