Tam pritarė 16 tarybos narių, prieš buvo vienas, du susilaikė.

„Turtas perduodamas didinant dalininko kapitalą. Savivaldybė jau yra viešosios įstaigos dalininkė“, – tarybos posėdyje sakė savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Rugsėjį Klaipėdos miesto savivaldybė sutiko tapti klubo dalininke. Politikai leido perimti devynias iš 20 klubą valdančios viešosios įstaigos dalių.

Anot vedėjo, savivaldybės turtas perduodamas siekiant užtikrinti „Neptūno“ veiklos tęstinumą.

„Savivaldybės turto perdavimas 250 tūkstančių eurų suma nėra traktuojama kaip parama ar dovana, tai yra turto investavimas. Savivaldybė už tą sumą padidina savo dalių vertę. Savivaldybės turto dalių vertė didėja šia suma, kas ateityje priimant atsakingus sprendimus dėl įstaigos likvidavimo ar pertvarkymo ar atsisakymo turėtų didesnę naudą, nes vertė didesnė“, – kalbėjo E. Simokaitis.

Jo teigimu, įstaiga veikia sporto srityje, yra puikiai žinoma, ne tik kaip vyrų krepšinio klubas „Neptūnas“, bet ir moterų krepšinio klubas „Neptūnas“ bei žemesnėje lygoje žaidžiantis „Neptūnas-Akvaservis“. Ši veikla atitinka investavimo kriterijus, numatytus Savivaldos įstatyme, kuriame, anot E. Simokaičio, teigiama, jog kūno kultūros ir sporto plėtojimas yra savivaldybės funkcija.

Pastabas dėl tarybos svarstomo klausimo buvo pateikusi Vyriausybės atstovė.

Anot savivaldybės Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino, pastabos dėl konkurencijos ir galimų ieškinių iš kitų klubų, norinčių gauti panašią paramą, yra nepagrįstos, nes uostamiestyje nėra kito tokio konkuruojančio aukšto lygio krepšinio klubo.

Anot E. Simokaičio, miestas prisideda ir prie kitų sporto klubų rėmimo – irklavimo centro, šachmatų, stalo teniso, kitų.

Siūlė skirti socialiniai sričiai

Siūlymo nepalaikiusi tarybos narė Nina Puteikienė sakė, kad investuodama į krepšinio klubą „Neptūnas“ savivaldybė turėtų tikėtis grąžos, tačiau projekte nenumatyti varžybų lankytojų ir kiti rodikliai.

„Man, humanitarei, visiškai aišku, kad bet koks investavimas turi nešti grąžą. Aš nei aiškinamajame rašte, nei kur kitur nemačiau nė vieno sakinio apie grąžą. Bandote įrodyti, kad skolų grąžinimas yra investavimas. Pirmą kartą girdžiu tokias formules“, – sakė politikė.

Atsakomybę už šio klubo, kurį įvardinčiau ne tik kaip sporto klubą, bet kaip miesto simbolį, filosofiją, tam tikrą miesto įvaizdžio dalį, mes jau prisiėmėme praėjusiame tarybos posėdyje, tapę dalininku, tai buvo oficiali pozicija. Šiandien kalbame apie atsakomybės prisiėmimą savo sprendimais.

Anot jos, pernai įvyko 33 „Neptūno“ rungtynės, vienas jas vidutiniškai gyvai žiūrėjo 44 žmonės, o bilieto kaina siekė 9 eurus.

N. Puteikienės teigimu, nėra jokių duomenų, jog žiūrovų skaičius augs.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, jog pernai didžiąją dalį žiūrovų vietų „užėmė kovidas“.

„Nemanau, kad reiktų sieti pinigų sumą ir šitą investiciją su konkrečiu žiūrovų kiekiu rungtynėse ar arenoje. (...) Kalbant apie kažkokių realių lėšų gavimą, pelno, pajamų, vertinkime bendrai priimamus sprendimus į viešųjų įstaigų kapitalo didinimą. Nei iš ligoninių, greitųjų medicinos pagalbos stočių pinigų negauname, nors pagal tuos pačius teisės aktus priimami sprendimai“, – sakė E. Simokaitis.

N. Puteikienės teigimu, prašydamas pagalbos „Neptūnas“ tikisi miesto lyderystės telkiant verslą ir jo paramą sportui, tačiau savivaldybė tokių ambicijų neturi ir „lengviausia įlįsti į miestiečių kišenę“.

Politikė teigė esanti už „Neptūną“, bet ne už pagalbą primityviuoju būdu, o šias lėšas siūlė skirti socialiniai sričiai – didinti slaugytojų atlyginimus, pritraukti medikus.

Paskata jaunimui

Klaipėdos mero teigimu, lėšos „Neptūnui“ yra galimybė turėti jaunimui Klaipėdoje turėti „viltį ir tramplyną“, kuriuo kiekvienas galės pasinaudoti pagal savo gebėjimus.

„Atsakomybę už šio klubo, kurį įvardinčiau ne tik kaip sporto klubą, bet kaip miesto simbolį, filosofiją, tam tikrą miesto įvaizdžio dalį, mes jau prisiėmėme praėjusiame tarybos posėdyje, tapę dalininku, tai buvo oficiali pozicija. Šiandien kalbame apie atsakomybės prisiėmimą savo sprendimais“, – sakė V. Grubliauskas.

„Vilties ir žvaigždės turėjimas, į ką orientuojasi mažieji klaipėdiečiai, neturėdami tokios piramidės, klubo aukščiausioje lygoje, kalbant apie „Neptūną“  LKL, neužtikrinsime galimybės jauniems žmonėms siekti tikslų. Miestui būtų pakankamai didelis praradimas, jei neturėtume tokios komandos“, – sakė tarybos narys, liberalas Saulius Budinas.

Praėjusiame tarybos posėdyje rugsėjo viduryje politikams buvo persiųsta klubo parengta medžiaga, kurioje nurodyta, jog tik perėmus „Neptūną“ buvo gauta Šiaulių banko pretenzija dėl kredito padengimo. Nepadengus jo, klubui būtų keliama bankroto byla, tad dalininkai operatyviai paskolino klubui 250 tūkst. eurų.

Paskelbta, jog dabartiniams dalininkams perėmus klubą, skola siekė 1,5 mln. eurų ir ji nuosekliai mažinta, tačiau dar sudaro 800 tūkst. eurų. Skolos grąžinimo procesą pristabdė prasidėjusi koronaviruso pandemija, nekilnojamojo turto mokesčio augimas.

Šiuo metu klubo dalininkai yra Klaipėdos miesto savivaldybė, Marius Girčys, Vidas Augaitis, Vytautas Lygnugaris, Arūnas Tuma ir Sigitas Ambrazevičius.