Išmalda negelbsti

Klaipėdos įžymybės - kuprotos laikraščių pardavėjos Vilijos Piktuižytės, aplinkinių vadintos tiesiog Vilyte, nebėra.

Sekmadienį ji nebeatsibudo. Savo mirties išvakarėse Vilytė skundėsi pilvo skausmais. Vėliau pranešta, kad ant mirusiosios pilvo buvo aptikta smurto žymių, tad gali būti, jog Vilytė iš šio pasaulio pasitraukė ne be piktadarių pagalbos.

Galima tik pasidžiaugti, kad ji su šiuo pasauliu atsisveikino miegodama namuose. Pastaruoju metu daug kam užkliūdavusi mergina, vaikščiodavusi po miestą visa pamėlusi ir sutinusi nuo sumušimų, savo gyvenimą galėjo baigti kur kas baisiau.

Ne vienas, išgirdęs apie Vilytės mirtį, atsiduso: „Gal taip ir geriau. Nekoks buvo jos gyvenimas“. Bet kas dėl to nenusisekusio jos gyvenimo kaltas?

Kažkada mergina visiems kėlė tik gailestį ir užuojautą. Tačiau kažkas nelaimėlę išmokė išgėrinėti. Meškos paslaugą darė ir tie, kurie pradėjusią girtuokliauti Vilytę šelpdavo, nors ir gerai žinojo, kam ji tuos centus renka. Galbūt jeigu žmonės laiku būtų nustoję kupriukę šelpti ir pasistengę jai suteikti kiek kitokią pagalbą, Vilė nebūtų prasigėrusi, nebūtų kentusi smurto ir tebebūtų gyva.

Vilės mirtis parodė, kas atsitinka, kai šelpiame tuos, kurie tuos pinigus vis tiek prageria. Ypač blogai, kad išmaldą duodame vaikams. Nors socialiniai darbuotojai vis ragina neskatinti vaikų elgetauti, kai kurie žmonės tiems raginimams lieka kurti. Užuot pranešę apie prašančius centų vaikus Vaikų teisių apsaugos tarnybai, jie tokiems duoda pinigų.

Taip šelpdami iškreipiame vaikų pasaulėžiūrą, parodome, kaip galima lengvai, nieko nedirbant užsidirbti. Taip prašytojų armija ir gausėja. Stebimės, piktinamės, kad Klaipėdoje pilna elgetų, tačiau nesusimąstome, kad patys dėl to esame kalti.

Tiesa, uostamiesčio valdžia mažinti išmaldos prašančiųjų gretas stengiasi ne tik raginimais neskatinti vaikų elgetauti. Siūlyta net Juodkrantėje įsteigti kadetų mokyklą, kurioje jūrine dvasia būtų lavinami ir kai kurie mažieji gavrošai. Ją galvojama atidaryti jau artėjančią rugsėjo 1-ąją. Tokios mokyklos nebe pirmus metus gyvuoja Anglijoje.

Tačiau, kaip neretai būna, šią gerą idėją jau bandoma iškraipyti. Nors iš pradžių ketinta padaryti taip, kad visa mokykla būtų kadetų, dabar kalbama tik apie vienos kadetų klasės įsteigimą.

Ginčijamasi ir dėl to, kokia turi būti kadetų mokykla, kas ją turėtų finansuoti bei kam ji turėtų priklausyti.

Kol nėra iki galo išspręsti šie klausimai, kyla abejonių, ar apskritai tokia mokymosi įstaiga artimiausiu metu atsiras.

Lieka viltis, kad gera idėja bus sėkmingai įgyvendinta. O elgetaujančių vaikų bei jaunuolių, galinčių savo gyvenimą baigti taip, kaip baigė Vilytė, ilgainiui nebeliks.