Tądien, kai 1939 m. kovo 22 d. į Klaipėdą atvyko nacių fiureris, tuomečio Valstybinio Klaipėdos teatro trupė gastroliavo Mažeikiuose, kur rodė pjesę "Bažnyčios pelė".

Tą pačią dieną buvo išleistas paskutinis trejus metus uostamiestyje ėjęs Igno Šeiniaus redaguotas dienraščio lietuvių kalba "Vakarai" numeris.

O dvi dienas prieš tai hitlerinės Vokietijos užsienio reikalų ministro Joachimo fon Ribbentropo žodinis ultimatumas dėl Klaipėdos krašto buvo perduotas iš Romos į Lietuvą grįžtančiam Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui.

Reicho valdžia pareikalavo, kad Lietuva perduotų jiems Mėmelio teritoriją, atskirtą nuo Vokietijos po Pirmojo pasaulinio karo, grasindama, jog kitu atveju "Vermachto pajėgos įsiverš į Lietuvą ir nesustos iki pat Latvijos sienos".

Ultimatumas buvo pateiktas 5 dienos po Čekoslovakijos okupacijos. 1939 m. kovo 22 d. Lietuva buvo priversta priimti ultimatumą.

Lietuva prarado svarbų ekonominį uostą. Šalyje smuko gyventojų patriotizmas ir pasitikėjimas savo valdžia.

Bet svarbiausia, kad šios permainos smarkiai palietė krašto gyventojų likimus – vieni neteko savo verslo ir namų, kiti – gyvybių.

Šiems įvykiams atminti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Klaipėdos piliavietės šiaurinės kurtinos salėje (Priešpilio g. 2) sekmadienį, kovo 24 d., vyks konferencija "1939 metų Klaipėdos krašto aneksija ir pasekmės".

Pranešimus skaitys žinomi istorikai – Šarūnas Liekis, Hektoras Vitkus, Arūnas Baublys, Julius Žukas ir viešnia iš Vokietijos Ruth Leiserowitz.

Renginys prasidės 14 val. ekskursija po muziejų 39/45.