Ketvirtadienį Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į istoriko Dainiaus Elerto paskaitą „Nerijos fortas laiko juostoje“.

Nerijos fortas, kuriame įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus, yra vienintelis toks XIX a. antrosios pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Sunku net įsivaizduoti, kad čia, kur dabar linksmai nardo ruoniai ir pingvinai, prieš kelis dešimtmečius marširavo kareiviai... Pasak klaipėdiečio istoriko D.Elerto, kariniais įtvirtinimais Kopgalyje siekta apsaugoti Klaipėdos uostą nuo netikėto priešo įsiveržimo iš jūros pusės. Jie užkirto galimybę priešui išlaipinti desantą Nerijoje ir pulti Klaipėdos miestą iš mažiau saugomos marių pusės. D.Elertas paskaitos klausytojams žada detaliai atskleisti šios jūrinės tvirtovės, kartu ir prie jos atsiradusio Kopgalio kaimo istoriją.

Nerijos fortas pradėtas statyti 1865-aisiais, tačiau dar statybos metu buvo suprasta, kad kaip gynybinis įrenginys jis nėra veiksmingas. 1897 m. vokiečių kariškiai demontavo Nerijos forto patrankas ir perdavė patalpas civiliams, jose buvo įrengti sandėliai, centriniame redute apsigyveno uosto tarnautojų, mokytojų, samdomų darbininkų šeimos. Pirmojo pasaulinio karo metais forte nuo carinės Rusijos armijos slėpėsi miestiečiai. 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, forto redute apgyvendintos šeimos, buvo įsikūrę Lietuvos jūrų skautai, vasaras leido Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Laivininkų skyriaus kursantai. 1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Nerijos fortas vėl atiteko kariškiams –  tvirtovėje buvo laikoma priešlėktuvinės gynybos pajėgų amunicija.

1945-aisiais atsitraukdami vokiečių kariai susprogdino fortą. Tų pačių metų sausio 30-ąją apgriautą tvirtovę užėmė Raudonoji armija ir iki pat 1975 m. Nerijos fortas buvo civiliams uždraustoje pasienio zonoje. 1975-aisiais prasidėjęs tvirtovės atkūrimas baigėsi 1979 m., forte įkurdinus Jūrų muziejaus ekspozicijas.

Plačiau apie tai visiems besidomintiems D.Elertas papasakos kovo 15 d. 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). Įėjimas – laisvas.