Teisėjas M. Dobrovolskis pranešė, kad penktadienį rengiamame Teisėjų tarybos posėdyje nedalyvaus, nes išvykęs į užsienį.

„Situacija tokia, kad pats teisėjas parašė, kad nedalyvausiąs, nes kažkur šiuo metu skrenda. Teisėjo nedalyvavimo aplinkybė skiriant teismo pirmininką, aišku, nėra visiškai nereikšminga. Ką mano kolegos, ar tai netrukdytų svarstyti šį klausimą?“, – per posėdį teiravosi Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Posėdyje dalyvavusi Teisėjų tarybos narė, Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė Kristina Serdiukienė, kuri taip pat pretendavo į Klaipėdos apygardos teismo vadovus ir dalyvavo atrankoje, reikalavo, jog M. Dobrovolskis pats būtinai dalyvautų posėdyje.

„Aš siūlau, manau ir esu įsitikinusi, kad dalyvaujant į tokią aukštą poziciją ir sprendžiant klausimą dėl patarimo, pretenduojantis teisėjas turi dalyvauti. Mes turim išklausyti, viziją, tikslus, turim turėti galimybę užduoti klausimus. Patarimas nėra formalus dalykas. Teisėjų tarybos darbo reglamentas numato, kad pretendentas turi dalyvauti tarybos posėdyje“, – sakė K. Serdiukienė.

Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Gražvydas Poškus siūlė klausimą svarstyti ir pretendentui nedalyvaujant.

Tuo metu Teisėjų tarybos narys, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis siūlė sparčiau spręsti Klaipėdos apygardos teismo vadovo klausimą, nes šis teismas nuolatinio vadovo neturi nuo liepos.

„Dėl Kristinos pasakymo – kadangi Kristina ir pati dalyvavo atrankoje, be to, buvo sudaryta komisija ir mes buvom nuvažiavę į pačią Klaipėdą pasiaiškinti situacijos apylinkės teisme. Visokių įdomių santykių tarp apylinkės ir apygardos yra. Tai kadangi gerbtina kiekviena tarybos nario valia, aš siūlyčiau atidėti. Kristina, manau, turės klausimų užduoti, kodėl mes turime atimti iš jos galimybę, kad visi galėtų sužinoti, išgirsti ir pasvarstyti“, – sakė N. Meilutis.

Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė palaikė pasiūlymą atidėti svarstymą.

Įvykus atrankai į Klaipėdos apygardos teismo vadovus, prezidentas Gitanas Nausėda dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo skirti 47 metų M. Dobrovolskį Klaipėdos apygardos teismo vadovu.

VDI tyrimas teisme

Eltos surinkti duomenys rodo, kad Klaipėdos teismuose būta įtampos, situaciją aiškinosi ir Valstybinė darbo inspekcija.VDI Eltą informavo, kad patikrinimas K. Serdiukienės vadovaujamame Klaipėdos apylinkės teisme buvo atliekamas nuo šių metų kovo 29 iki balandžio 22 dienos.

„Patikrinimas buvo vykdomas bendrais pagrindais, tai yra vertinant, kaip darbdavys laikosi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, susijusių su smurto ir priekabiavimo prevencija. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir probleminius klausimus, teismo pirmininkei buvo įteiktas reikalavimas, taip pat pateiktos rekomendacijos, susijusios su smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos tobulinimu“, – Eltą informavo VDI. Ji tyrimo detalių nekomentavo.

Tyrimai buvo atliekami pagal Klaipėdos apylinkės teismo darbuotojų skundą. Dalį tyrimo atliko ir baigė Klaipėdos apygardos teismas, o kita dalis buvo perduota tirti VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriui.

Paaiškėjus, kad Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė K. Serdiukienė pretenduoja į Klaipėdos apygardos teismo pirmininko pareigas, Klaipėdos apygardos teismas buvo kreipęsis į Teisėjų tarybą įvertinti, ar toliau dėl tyrimo objektyvumo galima tęsti šį ir pradėti dar vieną tyrimą pagal kitą skundą.

Klaipėdos apylinkės teismo administracijos sekretorė Dovilė Radžienė Eltą informavo, kad jos atstovaujamame teisme dirba apie 40 teisėjų ir arti 150 teismo darbuotojų.

2023 m. gruodžio mėnesį 12 Klaipėdos apylinkės teismo darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pateikė skundą dėl darbo užmokesčio nedidinimo Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui M. Dobrovolskiui. Minėto skundo pagrindu buvo atliekamas išankstinis tyrimas, jo nagrinėjimui Teisėjų taryba sudarė komisiją.

Pasak D. Radžienės, nepakankamas teismo finansavimas dėl darbuotojų darbo užmokesčio yra labai opi problema. Darbo užmokestis teismo darbuotojams (valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis) yra finansuojamas tik 66,7 procentų faktinio poreikio. Ši situacija iš esmės susiklostė dėl nepakankamo teismo finansavimo darbuotojų atlyginimams bei dėl mažų atlyginimų bendrąja prasme, lyginant su kitomis viešojo sektoriaus įstaigomis.

„Kadangi tai tęstinė situacija, kai teismui yra skiriamas nepakankamas finansavimas, kiekvieni biudžetiniai metai yra užbaigiami su skola, kuri perkeliama į kitų metų biudžeto išlaidas, t. y. skola kasmet didėja. 2023 m. teismas turėjo 75 125,59 Eur darbo užmokesčio fondo skolą. Esant tokiai situacijai, galimybės didinti atlyginimus darbuotojams yra sudėtingos. 2024 m. teismui skirti asignavimai darbo užmokesčiui valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, yra nežymiai padidinti, todėl 2024 m. darbuotojų atlyginimai buvo peržiūrėti“, – teigiama teismo atstovės atsakyme.

Preliminariais paskaičiavimais, 2024 m. pabaigoje numatomas apie 310 tūkst. eurų trūkumas darbo užmokesčiui išmokėti.

Tarp darbuotojų populiarus teismo pirmininkas

M. Dobrovolskis Klaipėdos apygardos teisme dirba nuo 2014 metų, nuo 2019 metų liepos iki šių metų liepos jis ėjo šio teismo pirmininko pareigas. Pasibaigus kadencijai, buvo paskelbta atranka, joje dalyvavo M. Dobrovolskis ir K. Serdiukienė. Atrankos komisija M. Dobrovolskį pripažino tinkamiausiu pretendentu, jis gavo šešis – tai yra visų komisijos narių balsus, prieštaraujančių jo kandidatūrai nebuvo. Kandidatas surinko daugiau nei 106 balus.

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pateiktoje nuomonėje M. Dobrovolskis apibūdinamas kaip dalykiškas, išklausantis ir konstruktyviai priimantis priešingą nuomonę, komunikabilus, darbštus, atsakingas.

Pažymima, kad pretendentas turi reikšmingos administracinio ir vadovavimo darbo patirties, laiku sprendžia iškilusias problemas, rūpinasi teismo darbuotojų krūvio vienodinimu. Iš Klaipėdos apygardos teisme atliktos anoniminės darbuotojų apklausos (joje dalyvavo 67 respondentai) absoliuti dauguma M. Dobrovlskiui išreiškė palaikymą.