"Dar tada, kai neturėjome savo dukrelės, galvojome apie įsivaikinimą. Dabar norime, kad mūsų Karolina turėtų sesutę. Tai nesustabdys mūsų nuo ketinimo susilaukti dar vieno savo vaiko", – sutartinai tikino klaipėdiečiai Aida ir Raimondas Gedvilai.

Norėtų dovanoti švelnumą

Verslininkų pora tikino, jog įsivaikinti našlaitę nėra vieno kurio nors įgeidis. Abu sutuoktiniai labai myli vaikus ir seniai nori, kad šeimoje kartu su sava krykštautų ir priimta gyventi mergytė.

„Esame normali, materialiai apsirūpinusi šeima ir svajojame bent vieną našlaitę padaryti laiminga. Norime, kad mūsų dukrelė turėtų mažą sesutę. Kas iš tų kasmet globos namams dovanojamų žaislų ar saldumynų? Vaikams reikia mamos, tėčio, jaukumo, prisirišimo. Jaučiame, kad galėsime tapti artimiausiais žmonėmis likimo nuskriaustai mergytei“, – apie apsisprendimą įsivaikinti mažylę kalbėjo R.Gedvilas.

Įtikino praeities neslėpti

Ši šeima neseniai baigė mokymų kursą ir laukia, kada jiems bus pasiūlyta susipažinti su mažyte mergyte, kuri galėtų tapti jų įdukra.

Prisimindami mokymus Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre sutuoktiniai pasakojo, kad daug nemažai brangaus šeimos laisvalaikio atėmę susitikimai su socialinėmis darbuotojomis gautomis žiniomis atpirko gaišatį.

„Mums bene aktualiausias klausimas buvo, ar sakyti vaikeliui apie tai, jog jis gimęs ne mūsų šeimoje. Anksčiau buvau įsitikinusi, kad tai turėtų būti slepiama. Tačiau specialistės labai argumentuotai įtikino, jog klydome. Be to, įvairių žaidimų ir vaidybinių situacijų forma mes, suaugusieji, patyrėme, ką jaučia į naują aplinką patekę vaikai. Labai svarbu buvo suprasti, kad suaugusieji ne visada žino, kas gerai vaikui“, – apie mokymus pasakojo A.Gedvilienė.

Globoti tenka mokytis

Šiemet Lietuvoje kelios dešimtys tėvų netekusių mažylių tapo mylimais naujųjų įtėvių bei globėjų šeimų nariais.

Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro vyresnioji socialinė darbuotoja Violeta Zakatovienė ir socialinė darbuotoja Ingrida Vainorienė jau dvejus metus rengia mokymus būsimiems įtėviams bei globėjams.

Siekiant užtikrinti vaiko globos šeimoje kokybę, Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prieš dvejus metus įsigijo globėjų (rūpintojų) ir įtėvių PRIDE (Tėvų informacijos, tobulinimosi ir mokymosi šaltinis) programos licenciją, pagal kurią ketinantys globoti ar įvaikinti žmonės turi būti tam rengiami.

Programa globėjų ir įtėvių šeimoms yra ne vien žinių ir pagalbos šaltinis.

Mokymų metu pagrindinis dėmesys skiriamas gebėjimams, kuriuos privalo turėti ketinantys globoti ar įvaikinti vaiką asmenys. Ši sistema padeda atrinkti, ruošti ir įvertinti šeimas, joms teikiama ir profesionali pagalba.

Tiria būsimuosius įtėvius

Socialinės darbuotojos pasakojo sutikusios įvairių žmonių.

Ne visi jie gauna teigiamas rekomendacijas, tačiau didžioji dauguma yra nuoširdžiai pasiryžę suteikti namus bei šilumą tėvų atstumtiems ar jų netekusiems vaikams.

Vienoje grupėje dažniausiai būna nuo šešių iki aštuonių šeimų. Grupinių užsiėmimų metu stengiamasi, kad šeimos bendrautų tarpusavyje, dalytųsi patirtimi, kuo daugiau klaustų rūpimų klausimų.

Dukart socialinės darbuotojos lanko šeimas jų namuose, išsiaiškina ne tik buities sąlygas, bet ir šeimos įpročius, tradicijas, sužino viską apie giminaičius ir net būsimųjų įtėvių senelius.

Visi šie duomenys reikalingi tam, kad būtų galima kaip galima tiksliau parinkti vaikui būsimą šeimą. Tėvams rinktis mažylių neleidžiama. Juos pagal daugybę parametrų tėvams parenka specialistai.

Mokymuose susibičiuliauja

V.Zakatovienė ir I.Vainorienė šeimoms išaiškina teisinius globos bei įvaikinimo bruožus, pasakoja, kaip ir kada geriausia įvaikiui pasakyti apie jo tikruosius tėvus.

Ne vienas susitikimas skiriamas psichologiniam pasirengimui šeimai priimti svetimą vaiką.

Suaugusieji mokomi paaiškinti, kas yra netektis, suteikiama žinių, kaip padėti vaikams išgyventi šiuos sudėtingus procesus. Mokoma, kaip pasiruošti pokyčiams, kaip padėti naujiesiems šeimos nariams apsiprasti naujoje aplinkoje, bendrauti su naujais žmonėmis.

„Poros metų patirtis byloja, kad susitikimų metu ne tik specialistės, bet ir šeimos gali pasidalyti savo patirtimi. Beveik kiekvienoje grupėje atsiranda žmonių, galinčių savo pavyzdžiu papasakoti aptariamą temą. Turėjome tokių, kurie patys augo su įtėviais, buvo ir jau užauginusių vieną globotinį bei pasiryžusių paimti dar vieną vaikelį“, – pasakojo V.Zakatovienė.

Socialinės darbuotojos tikino, kad mokymuose dalyvavusios šeimos dažniausiai tampa draugais, bendrauja internetu, dalijasi naujais rūpesčiais ir džiaugsmais.

„Nėra didesnio džiaugsmo, kaip sutikti laimingus tėvus su įvaikintais ar globojamais mažyliais. Neretai jie užsuka į mūsų įstaigą, atsiveža vaikus, pasakoja, kaip pravertė mokymų metu išgirsti patarimai ir pamokymai“, – džiaugsmais dalijosi I.Vainorienė.

Išmokė kovoti su košmarais

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja Irena Genytė tikino, kad anksčiau čia apsilankydavusioms poroms tekdavo daug ką aiškinti.

„Mes neturime nei galimybių, nei reikiamo pasiruošimo būsimiems įtėviams aiškinti, kas jų laukia. Kai dabar susiduriame su mokymus lankiusiais žmonėmis, su jais galima bendrauti kaip su partneriais. Kai kurie turi žinių net daugiau nei mūsų darbuotojos. Daugelis būsimųjų įtėvių ateina turėdami teisingą požiūrį į vaiką ir savo pareigas“, – pasakojo I.Genytė.

Prieš porą metų Laurą ir Sigitą į savo namus parsivedę sutuoktiniai Jurgita ir Dmitrijus Kalčevskiai jau seniai gyvena kaip linksma ir draugiška šeima.

Dabar pora prisimena, kaip nelengva buvo įprašyti tada dvejų ir ketverių metų broliuką ir sesutę peržengti jų namų slenkstį, kiek vargta aiškinant, kad katė jų nenuskriaus, kiek kartų naktį raminti košmariškų sapnų kamuoti vaikai.

Pora pasakojo, jog mokymus lankyti buvo pakviesti, kai mažyliai jau gyveno jų namuose. Socialinių darbuotojų patarimai ir pamokymai porai labai pravertė.

Šiemet mokymus lankė 33 šeimos, teigiamai įvertintos 29 šeimos, kuriose apsigyveno 29 vaikai.